Kompanija „Huawei“ pristatė programėlę „Facing Emotions“, kuria naudodamiesi aklieji gali stebėti su jais bendraujančių žmonių arba savo pačių emocijas. Nelygu į ką atsuksi telefono kamerą – į pašnekovą ar save.
Atpažįsta svarbiausias emocijas
Ilgą laiką manyta, kad akliesiems kūno kalba visiškai nereikalinga, todėl tiesiog nėra reikalo apie ją žinoti kiek nors daugiau. Pastaraisiais metais šia „aksioma“ vis dažniau imama abejoti. Tiesa tai, kad neregys, neturėjęs arba atmintyje neišlaikęs regimųjų įspūdžių, niekada neperpras visų kūno kalbos subtilybių ir niekada ja sklandžiai „nekalbės“. Antra vertus, neregiui bendraujant su reginčiais žmonėmis, mezgant dalykinius ir asmeninius santykius, žinoti svarbiausias kūno kalbos gramatikos taisykles ir pravartu, ir svarbu.
Kūno kalba yra daugiau nei vien tik žmogaus veidas ir jame besimainančios emocijos. Vis dėlto veidas yra vienas svarbiausių neverbalinių šaltinių, iš kurių sprendžiame apie kitą žmogų. Ką neregiui ar labai silpnai matančiam žmogui sako priešais jį sėdinčio pašnekovo veidas? Kokią žinią aplinkiniams perduoda paties neregio veidas? Ar tikrai žmogus yra linksmas arba, priešingai, liūdnas, jeigu jo veidas „šypsosi“ arba „liūdi“?
Kompanija „Huawei“ programėlę „Facing Emotions“ sukūrė bendradarbiaudama su įvairių šalių neregiais. Naudodama užpakalinę telefono kamerą ir dirbtinį intelektą, programa atpažįsta žmogaus veide matomas emocijas ir paverčia jas garsais. Kiekviena emocija turi tik jai skirtą garsą. Emocijas perteikiančius garsus sukūrė neregys kompozitorius Tomaszas Bilickis. Jie neįkyrūs, nesunkiai įsimenami ir atpažįstami net gana triukšmingoje aplinkoje. Kuriant programos aplinką, prisidėjo ir silpnaregiai. Joje dominuoja dvi spalvos: juoda ir geltona. Jos sudaro silpnaregiams reikalingą kontrastą.
Į „Facing Emotions“ algoritmą įrašytos septynios pagrindinės žmonių emocijos: džiaugsmas, liūdesys, nuostaba, baimė, pasibjaurėjimas, panieka ir pyktis. Pasak programėlės kūrėjų, tai universalios, visame pasaulyje tokiais pat būdais išreiškiamos emocijos. Jos tokios elementarios, kad žmonės jas pradeda demonstruoti anksčiau nei išmoksta kalbėti.
Tokioms programoms kaip „Facing Emotions“ reikalingi ypač galingi išmanieji telefonai – tai paaiškina, kodėl tokio lygio pagalbininkas nebuvo sukurtas anksčiau. „Huawei Mate 20 Pro“ esantis „Kirin 980“ procesorius leidžia apdoroti iki 75 nuotraukų per sekundę – tai leidžia dirbtiniam intelektui realiu laiku atpažinti fotografijose užfiksuotus objektus, juos suskirstyti ir tą pačią akimirką reaguoti.
Išbandė ir Lietuvos aklieji
Programėlę „Facing Emotions“ tuojau po Naujųjų metų kartu su galingiausiais pasaulyje išmaniaisiais telefonais „Huawei Mate 20 Pro“ išbandė ir Lietuvos aklieji. Kompanija „Huawei“ Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai įteikė 10 šių telefonų, todėl aklieji ir silpnaregiai turės galimybę programėlę išmėginti ir ateityje.
Jau pirmojo „Facing Emotions“ išbandymo metu konstatuota, kad programėlė ateityje gali pagelbėti ugdant regėjimo negalią turinčių žmonių, ypač vaikų, socialinius įgūdžius. Paaiškinti nematančiam vaikui, kaip turi atrodyti jo veidas, kad jame apsigyventų šypsena, dar galima, bet nupasakoti, kaip turi dirbti veido raumenys, kad jis reikštų liūdesį, baimę ar pyktį – labai sunku. Žaisdamas su išmaniuoju telefonu, pats kontroliuodamas savo veido išraišką ir gaudamas arba negaudamas reikalingus atsakymus, vaikas šias būsenas suprastų ir išmoktų daug lengviau ir greičiau.
„Huawei“ yra viena didžiausių išmaniųjų telefonų gamintojų, vis dėlto naujausi jos telefonų modeliai, tarp jų ir minėtasis „Mate 20 Pro“, nėra visiškai pritaikyti regėjimo negalią turintiems žmonėms. Yra funkcijų, pavyzdžiui, telefono atrakinimas piršto antspaudu, kurių neregiams atlikti beveik neįmanoma.
„Programą „Facing Emotions“ testuoja įvairių šalių aklieji, o kompanija ją nuolat tobulina, – sakė susitikime su neregiais dalyvavę „Huawei“ atstovybės Baltijos šalyse darbuotojai. – Taip pat bus tobulinamas ir kitų telefono funkcijų bei jame esančių programų prieinamumas įvairių negalių turintiems žmonėms, todėl bet kokios šios srities pastabos yra vertingos ir laukiamos.“
Straipsnio autorius: Alvydas Valenta.