5000 metrų (16 400 pėdų) aukštyje virš jūros lygio esantis Roopkundo kalnas yra aukštesnis už bet kurį Vakarų Europos ar JAV kalną, todėl patekti ten toli gražu nėra lengva. Jis taip pat yra tik 40 metrų (130 pėdų) skersmens. Bet tikriausiai buvo verta kopti į šį kalną, nes kai daugelio universitetų komanda atrinko DNR mėginius iš 38 Roopkundo griaučių, jie rado tris labai skirtingas etnines grupes.
Kaip ir tikėtasi, dauguma jų buvo indai, tačiau 14 kitų DNR atskleidžia rytinės Viduržemio jūros dalies, greičiausiai Graikijos salų, paveldą. Atrodo, kad vieno žmogaus protėviai kilo iš Pietryčių Azijos, beveik taip pat toli, tik priešinga kryptimi.
Be to, vietoj vienos audros, nužudžiusios juos visus, radioaktyviniu datavimo metodu atskleista, kad vietiniai gyventojai mirė daugiau nei prieš 1000 metų, o vėlesni lankytojai čia buvo apie 1800-uosius. Dar keisčiau, atrodo, kad vyresnė grupė yra kilusi iš daugelio Indijos vietų, o jos seniausius ir jauniausius žmones skiria bent du šimtmečiai.
„Naudodami biomolekulines analizes, tokias kaip seni DNR, stabiliųjų izotopų mitybos rekonstrukcija ir radioaktyvinio datavimo metodas, mes išsiaiškinome, kad Roopkundo ežero istorija yra sudėtingesnė, nei buvome numatę, – sakė Harvardo medicinos mokyklos profesorius Davidas Reichas. – Tai kelia klausimą, kaip migrantai iš rytinės Viduržemio jūros dalies, kurių protėviai šiandien yra itin netipiški regionui, mirė šioje vietoje tik prieš kelis šimtus metų“.
Šie atradimai buvo paskelbti akademiniame žurnale „Nature Communications“, pažymint pirmąją sėkmingo senovės genomo iš Indijos surinkimą ir analizės ataskaitą. DNR retai išsilaiko karštame klimate, o dideliame aukštyje esantis ežeras yra viena iš nedaugelio vietų subkontinente, kurioje ji galėtų būti išsaugota.
Rezultatai yra tokie neįtikėtini, kad D. Reichas ir bendraautoriai juos patikrino ištirdami kaulų izotopus, ir patvirtino didelius jų mitybos ir tikėtinų kilmės vietų skirtumus.
Viena vietinių istorijų dalis pasitvirtino – kai kuriose rastose kaukolėse pastebima žala, kurią galėjo padaryti dideli krušos kamuoliai, ir beveik pusė kaukolių buvo moterų. Vis dėlto nė vienas iš atrinktųjų nebuvo tarpusavyje susiję. Autoriai mano, kad jie buvo piligrimai, einantys į netoliese esančią šventyklą, tačiau negali paaiškinti vėliau ten atsiradusių skeletų.
