• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas vykdė neeilinio augalo – pelkinės uolaskėlės – apsaugos darbus, nes jų radaviečių Lietuvoje nėra itin daug. Todėl ir patys pamatę šį geltonai žydintį augalą jo neskinkite – jis saugomas.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas vykdė neeilinio augalo – pelkinės uolaskėlės – apsaugos darbus, nes jų radaviečių Lietuvoje nėra itin daug. Todėl ir patys pamatę šį geltonai žydintį augalą jo neskinkite – jis saugomas.

REKLAMA

Socialiniuose tinkluose Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas dalinosi, kad šis rezervatas yra vienintelė pelinės uolaskėlės radavietė Lietuvos pietvakariuose. Pelkinės uolaskėlės žydi rugpjūčio pabaigoje, rugsėjį.

Pelkinė uolaskėlė – saugomas augalas

Siekiant išsaugoti šį saugomą augalą, šiemet eilinį kartą buvo vykdomi gamtotvarkos darbai siekiant sudaryti palankias sąlygas šiam augalui augti – šienauta tarpinė pelkė prie Buveinių ežero, buvo šalinama sumedėjusi augalija.

„Lietuvoje pelkinės uolaskėlės populiacijos aptinkamos šaltiniuotose žemapelkėse, tarpinėse pelkėse, užpelkėjusiose ežerų pakrantėse ir durpinėse pievose.

REKLAMA
REKLAMA

Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus) auga, tik Buveinių ežero šiaurvakarinėje pakrantėje. Tai vienintelė pietvakarių Lietuvoje aptinkama rūšies populiacija. Visoje Lietuvoje yra 173 radavietės“, – dalinosi Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas.

REKLAMA

Buveinių ežero pakrantėje gausi buveinių įvairovė, čia aptinkamos ir kitos saugomos rūšys – dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos), nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), pelkinė laksva (Hammarbya paludosa). Visos jos įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą.

Vis tik, dalindamiesi apie pelkinę uolaskėlę, specialistai neslėpė, kad gamtiniame rezervate jos populiacijos būklė nėra labai gera. Tai lemia keli dalykai, todėl ir imtasi buveinių tvarkymo darbų, kad būtų išsaugotas saugomas augalas:

REKLAMA
REKLAMA

„Tam įtakos turi sparčiai tankėjantis krūmų ardas ir nesuirusių augalų liekanų kaupimasis, kuris trukdo pelkinės uolaskėlės augimui ir vystymuisi. 2007 m. buvo pradėti buveinių tvarkymo darbai, tačiau vis dar nėra duomenų apie pelkinės uolaskėlės populiacijos būklės pokyčius. Dažniausiai šių saugomų augalų didesnė dalis lieka vegetuoti t. y. nežydi, matosi tik lapeliai.

Dėl to reikia tęsti buveinių priežiūros darbus. Kiekvieną žiemą, esant ilgalaikei sniego dangai ir (arba) nuolatiniam įšalui būtina pašalinti visus krūmus iš Buveinių ežero pakrantės.

Pelkės pakraščiuose esančius pavienius iki 2 m aukščio krūmus galima pjauti motopjūklu. Žemi, gausiai išsišakoję krūmai turi būti kertami kirviu arba genėjimo žirklėmis. Nukirsti krūmai turi būti pašalinami.“

Yra ILGUČIO ežero draustinis, TRIAKŲ r., RUDZIŠKIŲ sen. Ten sąlyginai neseniai atsikėlęs verlinykas išpjovė medžius. Ir kas? Ogi nieko.

Kai turi pinigų, turi ir pažįstamų. Kai turi pinigų ir pažįstamų, gali daryti ką nori. Tame tarpe ir uždaryti ir / arba panaikinti nuo neatmenamų laikų visuomenės naudojamą privažiavimą prie ILGUČIO ežero.

Visiems pokui. Taigi, ir man pokui. Sunaikinam viską ir sėdim apsišikę.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų