Didžioji dauguma žuvusiųjų namuose dūmų detektorių neturėjo.
Eilė klaipėdiečių buvo išsirikiavę Teatro aikštėje, kur netrukus draudimo specialistai pradėjo nemokamai dalinti dūmų detektorius.
„Dūmų detektoriai jau penkerius metus Lietuvoje yra privalomi, mes atlikome gyventojų nuomonės tyrimą, kuris parodė, kad, deja, 24 procentai žmonių dūmų detektoriaus neturi. Tai šita akcija mes sukvietėme žmones ir norime aktualizuoti šitą temą, kad dūmų detektorius ne tik yra privalomas, bet jis tikrai gali prisidėti išgelbėti gyvybę ir sumažinti žalą gaisro atveju“, – sako draudimo bendrovės „If“ Baltijos šalių komunikacijos vadovė Milda Lomsargienė.
Žmonės tvarkingai, eilute, eina vienas po kito ir patenkinti keliauja namo nemokamai gavę po vieną ar net kelis dūmų detektorius:
„Aš dar nesu turėjus, kažkaip apsileidusi, nelabai žinau kur pirkti. Tai va, galvoju, reikia užsukti.“
„Kad visur dabar stato, reikia ir man statyti.“
„Aš turiu kaime sodybą, sodą turiu, ir namuose reikia.“
Aiškina, kaip naudotis detektoriais
Ugniagesiai žmonėms davė popierines detektorių instrukcijas ir gyvai paaiškino, kaip jais naudotis: „Patikrinti, ar gerai įstatyta baterija. Sumirksi, vadinasi detektorius aktyvuotas, veikia. Ir galima tada pratestuoti palaikant. Detektorius veikia.“
Priklausomai nuo modelio, aparatus galima prigręžti ar tiesiog priklijuoti tvirta abipuse lipnia juosta. Be to, detektorių bent kartą per mėnesį reikia patikrinti, ar jis vis dar veikia.
„Reikėtų rengti kuo arčiau patalpos centro. Patalpos centre vis teik dūmai koncentruojasi. Arčiau, jei, sakykime, įrengsime prie lango, tai gali būti, kad nespės tas dūmų detektorius sureaguoti, o tiesiog pro langą išeis tas dūmas. O jei lubos plokščios įrengti ant lubų, o jei nėra galimybės, įrengti kuo arčiau centro patalpos“, – teigia Klaipėdos valdybos ugniagesys Tadas Rumševičius.
Pasakoja, kaip aparatai išgelbėjo gyvybes
Detektorių atėję pasiimti žmonės pasakoja ir istorijas iš savo gyvenimo – kaip vienus šie aparatai išgelbėjo nuo mirties ir kuo baigėsi jo neturėjusiems:
„Nelaimė buvo didelė. Jie turėjo dviejų aukštų namą, bet kaminas buvo blogas ir iš to viso turėjo sumažint iki vieno aukšto. – O turėjo dūmų detektorių? – Turėjo. Tas ir išgelbėjo, nes pajautė dūmų kvapą pirmam aukšte. – O jei būtų neturėjęs? – Nežinau kaip būtų buvę, naktis buvo ir šeimyna namuose buvo. Kokios būtų pasekmės būtų buvusios negaliu jums pasakyti.“
„Kaimyną užpylė ir užsidegė. Virtuvėj. – Ar turėjo dūmų detektorių? – Ne.“
„Kiaurą kibirą be dugno pasiėmęs, kad lekia, kad lekia. Kur tu, sakau, leki? Nu gi gaisro gesint. Sakau, žmogeli, tau galvoj nebegera. – O turėjo dūmų detektorių tas žmogus? – Neturėjo.“
Žuvusiųjų skaičius artėja prie šimto
Statistika šiurpinanti – šiais metais gaisruose jau žuvo 86 žmonės. Pernai per visus metus – 58-ni. Šiurpiausia nelaimė įvyko paskutinę lapkričio dieną, kai gaisre žuvo vienuolikos metų berniukas. Beveik visi šiemet liepsnų pražudyti žmonės dūmų detektoriumi namie nebuvo pasirūpinę. Vidutinis žuvusiųjų amžius 63-eji metai, daugiausia mirtimi pasibaigusių gaisrų kilo dėl neatsargaus rūkymo.
„Jei būtų tie dūmų detektoriai įrengti, mes manome, kad jie tikrai būtų išgelbėję tų gyventojų gyvybes“, – teigia Klaipėdos valdybos ugniagesys Tadas Rumševičius.
Tačiau ugniagesiai pasakoja, kad dažnai žmonės dūmų detektorius turi, tačiau laiko juos spintose. Vien tam, kad galėtų parodyti juos patikrinti sumaniusiems priešgaisrinės tarnybos inspektoriams.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje
