Registrų centras savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino neįtikėtinu faktu – du vyriausi Lietuvos žmonės gyvena tame pačiame šalies mieste.
Seniausi Lietuvos žmonės gyvena Kaune
„Panaršę Gyventojų registro duomenis imame įtarti, kad ilgaamžiškumo serumo reiktų pradėti ieškoti Kaune. Nes čia gyvena vyriausi Lietuvos asmenys:
- Moteris, sulaukusi 109 metų;
- Vyras, sulaukęs, 103 metų.
Kauno savivaldybe ir kauniečiai, kur jūsų paslaptis?“ – savo paskyroje klausimą uždavė Registrų centras.
Registrų centro duomenimis, medianinis šalies gyventojų amžius (tokia gyventojų amžiaus reikšmė, kuri atitinka variacinės eilutės vidurinę reikšmę, t. y. dalija gyventojus į dvi vienodas dalis taip, kad pusė jų yra jaunesni nei medianinio amžiaus, kita pusė – vyresni) 2023 m. pradžioje buvo 44 metai (vyrų – 40 metai, moterų – 47 metai).
Nuo 2013 m. pradžios šalies gyventojų medianinis amžius pailgėjo 2 metais (vyrų ir moterų – 2 metais). 2023 m. pradžioje vyrų medianinis amžius buvo 7 metais trumpesnis negu moterų.
2022 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 70,9 metų, moterų – 79,6 metų (2021 m. atitinkamai 69,6 ir 78,9 metų). Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo nuo 9,3 iki 8,7 metų.
2023 m. pradžioje vaikų buvo 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių žmonių (2013 m. pradžioje – 1,2 karto). 2023 m. pradžioje šimtui vaikų teko 134 pagyvenę žmonės (2013 m. pradžioje – 124). Pagyvenusių žmonių dalis bendrame šalies nuolatinių gyventojų skaičiuje padidėjo nuo 18,2 proc. 2013 m. pradžioje iki 20 proc. 2023 m. pradžioje.
2023 m. pradžioje šalyje gyveno 200,8 tūkst. pagyvenusių vyrų (15 proc. visų vyrų) ir 370,9 tūkst. pagyvenusių moterų (24,4 proc. visų moterų), 2013 m. pradžioje – atitinkamai 182,5 tūkst. (13,3 proc.) ir 359,7 tūkst. (22,4 proc.). Pagyvenusių moterų buvo beveik du kartus daugiau negu to paties amžiaus vyrų.
