Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjas akušeris ginekologas dr. Gediminas Mečėjus tikino, kad kaimo moterys, kaip ir miesto, sveikata rūpinasi ne prasčiau, tačiau ir joms ligų išvengti nepavyksta.
Pirma karjera, vėliau vaikai
Anksčiau 40–50 metų amžiaus moterys jau būdavo užauginusios vaikus ir galėdavo daugiau laiko skirti sau, anūkams. O kaip yra dabar?
Dabar moterys neskuba gimdyti. Normalu, jei jos gimdo sulaukusios 30 ir daugiau metų. Būna ir keturiasdešimtmečių gimdyvių. Moterys pasirūpina karjera, sukuria šeimą, o tada jau gimdo. Taip elgiamasi ne tik Lietuvoje.
Dažnai brandaus amžiaus moterys turi kokių nors ginekologinių bėdų. Ar moterų sveikata prastėja, jos gležnesnės nei mamos ar močiutės?
Prisiminkime, kas buvo sovietmečiu. Penkiasdešimties metų moterys jau būdavo „nurašytos“, nes pereidavo į „vegetacinį režimą“. Manyta, kad natūralu, jei jos rūpinasi namais ir anūkais. Dabar pusamžės moterys yra veiklios, energingos, užima aukštus postus, užsiima visuomenine veikla, daug keliauja, viskuo domisi. Rūpinasi jos ir savo sveikata. Ir medikų požiūris pasikeitė. Dabar yra daug galimybių sutrikus sveikatai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę.
Jūsų gydymo įstaigoje medicinos pagalba teikiama visos Lietuvos moterims. Ar su „pražiūrėtomis“ ligomis dažniau susiduria kaimo moterys?
Tikrai to nepastebiu. Atvirkščiai, manyčiau, kad kaime šeimos gydytojai turi daugiau laiko ir gali atidžiau stebėti savo pacientes. Primena, kai reikia profilaktiškai pasitikrinti, daug metų stebi moteris, žino jų gyvenimo ir ligų istorijas.
Gimdą geriau išsaugoti
Viena dažniausių bėdų, kamuojančių moteris, yra gimdos miomos. Ar anksčiau šio susirgimo nebuvo, ar dabar kas nors iš esmės pasikeitė?
Prieš kurį laiką buvo teigiama, kad apie 50 proc. moterų turi gimdos miomas, dabar statistiniai duomenys rodo, kad iki 70 proc. vyresnių kaip 50 metų moterų turi miomų. Tai jau įprasta. Klysta manantieji, kad anksčiau moterys tokios bėdos neturėjo. Iš esmės pasikeitė diagnostika. Anksčiau nebuvo echoskopų, o apčiuopti pavykdavo ne visada. Apkūnios pacientės net pačios negalėdavo pastebėti figūros pokyčių.
Kaip vertinate, kad nusprendusios nebegimdyti 40-metės, norėdamos išvengti onkologinių ir kitų problemų, prašo išoperuoti gimdą?
Lietuvoje tokių tendencijų nėra. Tokios operacijos Amerikoje buvo atliekamos prieš du tris dešimtmečius. Dabar tose šalyse, kur moterys labai emancipuotos, pavyzdžiui, Norvegijoje, jos pasišalina gimdą, kad nevaržomos mėnesinių ciklo galėtų laisvai keliauti, sportuoti, mylėtis. Kiaušidės lieka, tad iš esmės niekas nesikeičia, nereikia naudoti hormonų ar kokių nors kitų vaistų. Kita vertus, kiekvienas kūne esantis organas yra reikalingas ir, jei nėra būtinybės, nereikėtų jo šalinti. Dabar Europos medikai daro viską, kad tik būtų išsaugota gimda. To siekia ir Amerikos gydytojai.
Kodėl moterys, kurioms buvo išoperuota gimda, nebegali patirti tokio orgazmo, koks buvo iki operacijos?
Nieko nuostabaus, nes lytinio akto metu, kai moteris pasiekia kulminaciją, prasideda ritmiški gimdos lygiųjų raumenų susitraukimai. Jei jos nėra, savaime suprantama, kad moters fiziniai pojūčiai yra kitokie. Tačiau atlikta daug tyrimų, įrodančių, kad lytinis moters gyvenimas po gimdos pašalinimo operacijos nesikeičia. Ar tos studijos sąžiningai atliktos, tai jau kitas klausimas.
Medikai – ne dievai
Dalis moterų atsisako natūralaus gimdymo ir renkasi cezario pjūvį. Esate chirurgas. Ką joms patartumėte?
Jei placentos vandens patenka į moters kraują, gimdyvė miršta. Mirtingumas po cezario pjūvio yra 10 kartų didesnis nei po natūralaus gimdymo. Tokia Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) statistika. Jei po tokios operacijos priežiūra prasta, mirties pavojus dar padidėja. Reikia įsidėmėti, kad chirurginis įsikišimas į žmogaus organizmą visada yra rizikingas. Būna situacijų, kurių ruošdamasis operacijai negali numatyti. Juk kiekvieno žmogaus organizmas – individualus. Pavyzdžiui, darau laproskopinę operaciją ir staiga paaiškėja, kad yra sąaugų, nors moteris niekada anksčiau nebuvo operuota.
Žmonės tikisi, kad gydytojai nepadarys klaidų, nes jos labai brangiai kainuoja, kartais – net gyvybę.
Medikai – ne dievai. Mes tokie pat žmonės, kaip ir visi. Specialiai nė vienas gydytojas nežudo ligonių. Tą patį vaistą galima skirti 100 žmonių, iš jų 98 pasveiks, o 2 gali ir mirti, nors ir liga, ir simptomai buvo tie patys.
Galimybė rinktis
Sakoma, kad ligos jaunėja. Ar ginekologijoje vyrauja panašios tendencijos? Ar ligomis, kuriomis anksčiau sirgdavo tik vidutinio amžiaus moterys, dabar serga, pavyzdžiui, 25–30 metų moterys?
Manau, kad ne. Daug ligų diagnozuojama jaunesnėms moterims, tačiau tai vyksta todėl, kad atsiranda vis daugiau būdų ligoms diagnozuoti. Gal tik onkologiniai gimdos ir gimdos kaklelio susirgimai jaunėja, tačiau visi kiti tikrai ne.
Farmacininkai tikina, kad daugelį ligų galima įveikti vaistais, chirurgai dažnai teigia, kad geriau operuoti. Ar gydant vaistais moterys netampa eksperimentiniais triušiais?
Natūralu, kad abi pusės turi savų argumentų. Reikia suvokti, kad labai sunku rasti ribą tarp vaistų teikiamos naudos ir farmacininkų siekio pasipelnyti. Abu gydymo būdai turi ir trūkumų, ir privalumų. Svarbu pasirinkti, kuri blogybė mažesnė.
Pacientui visada didžiausiais autoritetas – gydytojas, tik jo nuomonė jam svarbiausia.
Geras medikas visada paaiškins, kokios yra galimybės spręsti problemą. Tačiau jei žmogus pas gydytoją atėjo įsitikinęs, kad jam būtinai reikia operacijos, gali aiškinti ką nori, neperkalbėsi. Yra pacienčių, kurios pasirenka mediką, tarkime, kad gimdymo metu būtų tik tas, kurio joms reikia, tačiau, neduok Dieve, kas nors nepasiseka, prasideda komplikacijos, ir tokia pacientė dėl visko kaltina mediką.
Paveldimumo veiksnys
Kaip moterys turėtų gyventi, ką daryti ir ko ne, kad kuo rečiau kiltų ginekologinių problemų?
Patarčiau gyventi taip, kad moteris jaustųsi saugiai ir patogiai. Mano senelis išgyveno 82 metus ir kasdien išgerdavo po taurelę krupniko. Kai ėmėme jam tai drausti, jis atsakė: ką, sveikas mirsiu? Reikia mylėti gyvenimą ir džiaugtis juo. Ir būtinai profilaktiškai tikrintis sveikatą. Kartą per metus reikia apsilankyti pas stomatologą ir ginekologą. Būtinai.
Tačiau kaimo moterų gyvenimas sunkus, daug fizinio darbo, todėl daugelio jų nusileidžia gimda.
Teigti, kad nuo sunkaus darbo nusileido gimda, būtų neteisinga. Yra ir kitas veiksnys – paveldimumas. Gali būti ir įgimtas jungiamojo audinio nepakankamumas. Juk yra moterų, kurios kilnoja svarmenis, ir nieko. O kita, pavyzdžiui, gyvena mieste, dirba biuro sekretore ir kreipiasi į ginekologus dėl nusileidusio gimdos. Taigi, daug sveikatos problemų kyla dėl natūralaus žmogaus senėjimo proceso.
Seksas – ne panacėja
Dabar mūsų visuomenėje nuolat pabrėžiama seksualumo svarba. O seksas esą padeda ir kraujospūdį reguliuoti, ir stiprina širdies darbą, ir gydo migreną, ir t. t. Gal tai panacėja ir moterims?
Psichologine prasme moterys, kurios negyvena seksualinio gyvenimo, kartais būna keistos. Tačiau sunku pasakyti, ar tai jų prigimtinis keistumas, ar tai susiję su tuo, kad yra vienišos. Kaip medikas negalėčiau pasakyti, kad seksas iš esmės keičia moters sveikatą, kad gyvenančios lytinį gyvenimą moterys būna daug sveikesnės. Seksas negali išgydyti nei miomų, nei cistų, nei kitų ginekologinių ligų.
Vieni žmonės visą gyvenimą lankosi pas tą patį specialistą, kiti nuolat kreipiasi į kitus medikus. Ką patartumėte jūs?
Viena vertus, geriau lankytis pas tą patį mediką. Turiu pacienčių, kurias pažįstu jau 20 metų. Galiu daug ką nuspėti iš anksto. Kita vertus, kai pripranti prie žmogaus, prarandi budrumą. Todėl galima ką nors ir pražiūrėti. Viskas priklauso nuo mediko profesionalumo. Todėl jei užklupo rimtesnė bėda ir kyla abejonių, patarčiau konsultuotis pas kitą tos pačios srities gydytoją.
