Antano Sireikos auklėtiniai turnyre nepatyrė nė vieno pralaimėjimo, o šioje komandoje visu ryškumu spindėjo beužgimstančios Europos krepšinio žvaigždės – Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas ir Ramūnas Šiškauskas.
Apie įspūdingą Lietuvos krepšininkų žygį, kuri buvo rezultatyviausia viso turnyro komanda, pasakojama antrojoje dokumentikos ciklo „Krepšinio namai“ serijoje.
Įspūdingas Macijausko tritaškis grupių etape, apie kurį kalbėjo visa Europa
Rezultatyviausiu Lietuvos rinktinės žaidėju čempioniškoje komandoje tapęs tuomet 23-iejų A. Macijauskas dar grupių etape pataikė vieną įspūdingiausių metimų per visą savo krepšininko karjerą, apie kurį tuomet kalbėjo visa Europa.
Pirmose grupės rungtynėse su Kasparo Kambalos, Roberto Štelmaherio ir Ainaro Bagatskio vedinais latviais A. Sireikos auklėtinių žaidimas strigo, o mūsiškiai kaimynus palaužė tik per pratęsimą, kai jo pabaigoje Macas švystelėjo tritaškį nuo lentos krašto.
Prisiminęs šį fantastišką klaipėdiečio metimą A. Sireika sako, kad tuomet jį aplankė maloni nuojauta dėl gero tolimesnio rinktinės žaidimo Švedijoje.
„Jeigu tau nusišypso Dievas ar ten Macijauskas įmeta nuo kampo su šonine lenta... Jei būtume pralošę latviams, neaišku, kaip būtų buvę. Bet jeigu mums šypsojosi ta fortūna, tai sakiau, kad šitaip mes galime eiti toli“, – auklėtinio metimą iki šiol puikiai prisimena A. Sireika.
Dar vienas ryškus epizodas, kurio A. Sireika nepamiršo iš lemiamų kovų Švedijoje, – pokalbis su A. Macijausku per svarbias rinktinei ketvirtfinalio rungtynes su tuometine Serbijos ir Juodkalnijos komanda.
„Pirmavome 14 ar 16 taškų, bet jie, serbai, tai jie čia apgavo, tai palaikė kažkur, o teisėjai nepamatė, tai dar kažkas... Metė tokius akiplėšiškus metimus, bet jie krito ir sumažėjo persvara iki trijų taškų. Arvi, sakau, vaikas, labai reikia pataikyti. O jis man atsakė: ramiai, treneri, jei reikia ir pataikysime“, – pokalbius su iškalbingą pravardę „Žudikas kūdikio veidu“ turėjusiu auklėtiniu prisiminė A. Sireika.
Taikli rankelė ir jokių autoritetų nepaisymas Vilniaus „Lietuvos Ryte“ ir Lietuvos rinktinėje žibėjusiam Macui atvėrė kelius į Ispaniją ir juodkalniečio Duško Ivanovičiaus treniruojamą Eurolygos klubą Vitorijos „Tau Ceramica“. Įdomu tai, kad lietuvis į Vitoriją turėjo išvykti iškart po čempionato Švedijoje, tačiau D. Ivanovičiaus vargais negalais išsiprašė vienos laisvos dienos pergalės šventimui gimtinėje.
Baltų Pipeno driokstelėjimas ir Tony Parkerio neutralizavimas
Ne ką mažiau svarbus toje rinktinėje buvo ir universalumu aikštėje pasižymėjęs Vilniaus „Lietuvos Ryto“ lengvasis krašto puolėjas R. Šiškauskas, kuriam čempionato metu suėjo 25-eri metai.
Ketvirtfinalyje su Serbija ir Juodkalnija jis buvo rezultatyviausias lietuvių gretose su 27 pelnytais taškais, o pusfinalyje kėdainiškio laukė dar ir neįtikėtinai atsakinga užduotis gynyboje – stabdyti Prancūzijos rinktinės lyderį, įžaidėją Tony Parkerį.
Baltų Pipenu tuo metu jau pravardžiuojamam R. Šiškauskui NBA rungtyniaujantį San Antonio „Spurs“ vijurką teko dengti ir pačioje rungtynių pabaigoje, kai T. Parkeris turėjo puikią galimybę paskutiniu metimu išplėšti savo ekipai pratęsimą ar net pergalę. Visgi paskutinę Claude'o Bergeaudo auklėtinių ataką T. Parkeriui persivarant kamuolį per aikštę nutraukė R. Šiškauskas, savo ilgų rankų dėka sugebėjęs išmušti įžaidėjui kamuolį iš rankų ties aikštės viduriu.
„Pamačiau tą progą pabandyti tą kamuolį, kada jis jį persimetinėjo iš vienos rankos į kitą, pamušti, paliesti. To užteko, kad jis nusiridentų ir tada visi ant to kamuolio puolė. Aišku, tada subaudavo, buvo vėl du baudų metimai, kuriuos tada pataikiau ir praktiškai viskas tapo aišku“, – žygį link finalo ir lemtingą epizodą gynyboje iki šiol gerai prisimena R. Šiškauskas.
Pasak R. Šiškausko, įtampos kupinas pusfinalis su Prancūzija jam buvo sunkiausias visame čempionate, nes net šeši prancūzai vėliau savo karjeras tęsė NBA lygoje ir pasižymėjo didžiuliu atletiškumu.
Įdomu ir tai, kad prieš Prancūziją Šiškai teko grumtis per savo gimtadienį, o tame mače 19 taškų surinkęs puolėjas po laimėtų rungtynių žurnalistams rėžė: „Gimimo dieną švenčiantis krepšininkas privalo rungtyniauti gerai. Juk tai – taisyklė“.
Auksiniais tapę A. Sireikos žodžiai
Treneris A. Sireika taip pat gerai prisimena ir žodžius, kuriuos rinktinės vyrams ištarė prieš dvikovą su Ispanija. Pasak stratego, prieš finalą visą naktį jis galvojo ne apie žaidybines situacijas ar derinius, o apie tai, kokiais žodžiais žaidėjus nuteikti bekompromisei kovai.
„Ar galime mes dvylika vyrų žaisti taip, kad mums plyštų širdis čia, bet ne trims milijonams Lietuvos žiūrovų? Po to buvo tokia tyla, aštuonias ar dešimt sekundžių, tyla rūbinėje... Tyli nieko nesako... Tada Saulius Štombergas atsistojo ir sako: tai ką čia dar kalbėti po tokių žodžių, tai einame ir kovojame“, – savo įkvepiančią kalbą atsiminė A. Sireika.
Ispanijos komandos lemiamame mūšyje neišgelbėjo ir 32 Pau Gasolio surinkti taškai, o finale lietuvius į pergalę vedė 21 tašką atseikėjęs A. Macijauskas.
Lemiamoje dvikovoje driokstelėjo ir rinktinės bokštas Eurelijus Žukauskas, kuris pelnė 18 taškų ir atkovojo 7 kamuolius. Tai buvo geriausios jo rungtynės turnyre. Š. Jasikevičius finale atliko 9 rezultatyvius perdavimus. Šioje statistikos kategorijoje Šaras neturėjo sau lygių tarp visų krepšininkų. Jis vidutiniškai atlikdavo net 8,2 rezultatyvaus perdavimo.
Į simbolinį čempionato starto penketą pateko du lietuviai – Šarūnas Jasikevičius ir Ramūnas Šiškauskas, o naudingiausiu 2003-iųjų Europos čempionato žaidėju išrinktas Š. Jasikevičius.
2003 m. finalo su Ispanija epizodus žiūrėkite čia:
Kaip lietuviams sekėsi ankstyvaisiais 2000-aisiais ir kokiais asmeniniais keliais nužengė ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės, žiūrėkite antrojoje dokumentikos ciklo „Krepšinio namai“ serijoje.
Ją rasite čia:
#OnThisDay
— BC Zalgiris Kaunas (@bczalgiris) September 14, 2023
Exactly 2️⃣0️⃣ years ago! 🇱🇹 pic.twitter.com/5mEBkCm5An
