Apie tai penktadienį pranešė vietos naujienų portalas „Clarin“.
Pasak šaltinio, Argentinos vadovas atsakomajame laiške parašė manąs kad dabar netinkamas laikas prisijungti prie grupės, kurią sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika.
Argentina išsiuntė laišką visų bloką sudarančių šalių prezidentams, kuriame oficialiai nurodė, kad vykdomoji valdžia „nemano, kad Argentinai būtų tikslinga nuo 2024 metų sausio 1 dienos prisijungti prie BRICS kaip visateisei narei“.
„Kaip žinote, vyriausybės, kuriai jau kelias dienas vadovauju, užsienio politikos pozicija daugeliu atvejų skiriasi nuo ankstesnės vyriausybės pozicijos“, – taip prasideda anksčiau šį mėnesį prezidentu prisaikdinto J. Milei pasirašytas laiškas.
Po išrinkimo J. Milei interviu Argentinos žiniasklaidai pakartojo savo trijų stulpų požiūrį į prekybą ir užsienio politiką. Jame jis save pirmiausia pavadino „Jungtinių Valstijų, Izraelio ir Vakarų sąjungininku“. Kitas jo mąstymo ramstis, anot jo, yra toks: „Nespausiu ir neskatinsiu santykių su diktatūromis, komunistais, tais, kurie negerbia taikos ar neišpažįsta demokratinių vertybių“.
Anksčiau Argentinos prezidentas yra palyginęs Kinijos režimą su „žudikais“ ar žudikais, kurie persekioja tuos, kurie nori gyventi laisvai. J. Milei taip pat ne kartą sakė, kad jo vyriausybė atsiribos nuo tokių režimų.
Šią vasarą vykusiame besiformuojančios ekonomikos šalių bloko aukščiausiojo lygio susitikime Pietų Afrikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa paskelbė, kad kitų metų pradžioje BRICS priims šešias naujas nares: Argentiną, Egiptą, Etiopiją, Iraną, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus (JAE).
Anot argentiniečių kanalo TN, kitos penkios šalys sausio 1-ąją turėtų prisijungti prie BRICS.
JAV pareigūnai įsitikinę, kad tikimybė, jog BRICS taps geopolitine varžove, yra maža. Jie šį bloką vertina kaip labai skirtingų šalių būrį, kuriame yra ir draugų, ir varžovų.
Tačiau nepaisant nesutarimų, BRICS lyderiai išreiškė bendrą įsitikinimą, kad tarptautinėje sistemoje dominuoja Vakarų valstybės ir institucijos ir kad ji neatitinka besivystančių šalių interesų.
Devalvavo pesą ir žada sprendimus iš esmės
Argentina antradienį devalvavo savo valiutą daugiau kaip 50 proc., imdamasi priemonių, kuriomis siekiama atgaivinti byrančią ekonomiką ir kovoti su triženkle infliacija.
Naujojo prezidento Javiero Milei – libertaro ekonomisto – vyriausybė taip pat paskelbė mažinanti dosnias valstybės subsidijas ir stabdanti visus naujus valstybinius statybų projektus.
Iš anksto įrašytame vaizdo pranešime ekonomikos ministras Luisas Caputo (Luisas Kaputas) argentiniečiams pasistengė paaiškinti dešimtmečius besikartojančių ekonomikos krizių, skolų, infliacijos ir fiskalinio deficito priežastis.
Metinė infliacija trečioje pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomikoje šiuo metu siekia 140 proc., o skurdo lygis – 40 procentų.
Vyriausybės iždas taip pat yra tuščias, o J. Milei ne kartą yra sakęs: „Pinigų nėra.“
L. Caputo teigė, kad šalis turi „priklausomybę“ – išleidžia daugiau nei uždirba, ir 113-a iš pastarųjų 123 metų turėjo fiskalinį deficitą.
„Jei ir toliau elgsimės taip, kaip dabar, neišvengiamai artėsime prie hiperinfliacijos“, – sakė ministras ir pridūrė, kad pirmą kartą vyriausybė spręs šią problemą „iš esmės“.
Būtent tam, „kad daugiau nebeturėtume kentėti šių pasekmių, kad nebeturėtume kentėti didesnės infliacijos, kad nebeturėtume kentėti didesnio skurdo“, aiškino jis.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuriam Argentina skolinga 44 mlrd. JAV dolerių (40,7 mlrd. eurų), palankiai įvertino šias priemones.
„Šiais drąsiais pradiniais veiksmais siekiama gerokai pagerinti valstybės finansus taip, kad būtų apsaugoti pažeidžiamiausi visuomenės nariai ir sustiprintas valiutos režimas“, – sakoma TVF pareiškime.
