Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistų teigimu, gyvūnų pasiutligės nereikėtų nuvertinti – ji gali baigtis mirtimi.
„Balandį Vilniaus apskrityje registravome atvejį, kai tėvai nesutiko skiepyti apkandžioto vaiko, nors medikai rekomendavo tai padaryti. Dėtos didžiulės pastangos, siekiant paaiškinti, kodėl skiepai tokie svarbūs, jog gali padėti išvengti galimų baisių pasekmių.
Žinant, kokia gali būti tokio sprendimo kaina, mums, epidemiologams, toks žmonių nusiteikimas prieš skiepus kelią didžiulį susirūpinimą“, – sako NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. Be to, anot jos, ši situacija tai dar vienas indikatorius, kad vaikštome itin plonu ledu, kalbant apie požiūrį į skiepus bendrai.
Vasarą apkandžiojimų padaugėja
Visuomenės sveikatos specialistai pastebi, jog vasara yra metas, kai apkandžiojimų padaugėja. „Šiltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiama gamtoje, dažniau vykstama į sodybas, kur atklysta ir nežinomų ar laukinių gyvūnų. Tad labai svarbu, jog žmonės žinotų, kad, įkandus gyvūnui, turėtų nedelsiant pagalbos kreiptis į gydymo įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs galimą riziką, skirs profilaktinį vakcinacijos kursą“, – sako NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Eglė Korkut.
Specialistai primena, jog pirmieji pasiutligės simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas. Ligai progresuojant, atsiranda vandens baimė, oro judėjimo baimė, gerklų spazmai, raumenų silpnumas, gali išsivysti koma.
Vienintelis būdas išgelbėti gyvybę, įkandus gyvūnui, sergančiam pasiutlige – skiepai. Profilaktikos kursui skiepijamos penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną po įkandimo ar sužalojimo, todėl apkandžiotas žmogus nedelsiant privalo kreiptis į gydymo įstaigą.
Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, dar prieš dešimtmetį situacija Vilniaus regione, vertinant pasiutligės atvejus tarp gyvūnų, buvo sudėtinga, jų skaičiai nuolat augo. Situaciją iš esmės pakeitė 2006-ųjų metų pavasarį Lietuvoje pradėta vykdyti gyvūnų oralinė vakcinacija, t. y. mėtomi specialūs jaukai, kurios metu imunizuojami mangutai, lapės ir kiti laukiniai gyvūnai.
Savo ruožtu, specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad ši ūminė virusinė liga itin gaji kai kuriose pasaulio valstybėse, todėl apie riziką turėtų žinoti keliaujantys. Didelis sergamumas ir mirštamumas nuo pasiutligės fiksuojamas Indijoje, Kinijoje, taip pat Afrikoje, Azijoje.
Paskutinysis mirties nuo pasiutligės atvejis Lietuvoje būtent ir siejamas su kelionėmis. Jis registruotas 2007-aisiais metais Vilniuje, kuomet 42-ejų metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.
