Vadinamasis „čekiukų“ skandalas, kurio metu visuomenė sužinojo, kaip politikai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus, palietė ne tik Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių, kuriam teisme teks aiškintis dėl galimo dokumentų klastojimo, turto pasisavinimo bei piktnaudžiavimo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba turi sudariusi štai tokį žemėlapį, kuriame pažymėjo visas savivaldybes, kuriose vyksta tyrimai. Iš viso 25-is ikiteisminius tyrimus 24-iose savivaldybėse dėl galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo.
„Vienas tyrimas jau yra atiduotas į teismą. Kai kur pareikšti įtarimai, kai kur kaltinimai. <...> Aš matau gynybines versijas ir tos versijos kelia mums daug rūpesčių, nes mes suprantame, kad tai yra gynybinės versijos. Mes tas veikas ištirsime, tačiau tai kainuos mūsų laiką ir mūsų visų pinigus“, – sako L. Pernavas.
Pernavas mano, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turėtų daugiau dėmesio skirti ne politikų „čekiukams“, o rimtesnėms byloms.
„Mes turime orientuotis į stambią korupciją, į politinę korupciją, sisteminę korupciją, tarptautinio papirkinėjimo atvejus“, – tvirtina jis.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas peikia Seimą, kurį taip pat sudrebino parlamentinių lėšų taškymo skandalas. Esą parlamentarams dar pernai STT išsiuntė pastabas dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Pavyzdžiui, atkreipė dėmesį, kad išlaidos reglamentuotos pernelyg abstrakčiai, dėl to gali būti įvairiai interpretuojamos ir nepagrindžiamos.
„Kodėl mes nepadarėme ir nieko neatsižvelgėme į mūsų siūlymus, kurie buvo pateikti. Kalbėkim apie tai“, – ragina L. Pernavas.
Pernavas iš Prezidentūros tribūnos kalba ne be reikalo. Prezidentūra mano, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba galėtų dirbti efektyviau.
„Yra apie trečdalis asmenų, kurie buvo išteisinti baudžiamosiose bylose, kuriose tyrimą atliko būtent šita tarnyba. Šitas skaičius sunkiai paaiškinamas, situacija yra netoleruotina“, – teigia prezidento patarėjas Darius Urbonas.
„Taip, mes tą matome. Ir tai mums stipriai rūpi. Mes analizuojame kiekvieną sprendimą. Žiūrime, dėl ko vienaip ar kitaip įvyko. Priežasčių yra įvairių. Ir pasikeitusi praktika, ir teisinis reguliavimas, ir tam tikros klaidos, reikia pripažinti“, – tvirtina L. Pernavas.
Tiek Nausėda, tiek Pernavas nori, kad Lietuvoje tyrimai būtų atliekami greičiau
Tiek Prezidentūra, tiek ir pati STT akcentuoja, kad išlaikyti su bylomis dirbančius tyrėjus sunku. Mat dalis geriausių specialistų ieškosi kito darbo.
„Matome tokių pavyzdžių, kai tarnybą paliko ne vienas patyręs darbuotojas ir ketina tą padaryti. <...> Išeina į prokuratūrą, laiko tuos egzaminus. Ypatingai dabar, kai padidėjo prokurorų atlyginimai“, – pabrėžia D. Urbonas
„2, mano žiniomis, jau išsilaikė egzaminus, dar 4 planuoja. Tai didžiulis bus iššūkis“, – teigia L. Pernavas.
Prezidentūra nori, kad Pernavas ne tik sugebėtų išlaikyti patyrusių tyrėjų komandą, bet ir pagreitintų tarnybos darbą, supaprastintų procesus.
„Procesinė biurokratija reikalauja milžiniškų resursų, milžiniškų pastangų, tačiau rezultatų laukiame metų metus ir tie rezultatai dažnai neatliepia visuomenės lūkesčių“, – sako D. Urbonas.
Tiek Nausėda, tiek Pernavas nori, kad Lietuvoje tyrimai būtų atliekami greičiau, o ir metodų esą modernių trūksta.
„Prancūzijos Konstitucinės tarybos, kaip mūsų Konstitucinio teismo sprendimai, sprendimai ant trijų lapų vidurkis, penki. Mūsų sprendimai 150-ies, 200-ų. <...> Nepaisant to, kad galime įrašinėti garsą, vaizdą, formatuoti įvykio vietos apžiūras 3D formatu, bet, nepaisant to, mes rašome įvykio vietos apžiūras, liudytojų apklausas pažodžiui, pirmuoju asmeniu, visą tekstą, tai užima labai daug laiko, resursų“, – teigia D. Urbonas.
„Tos bylos, jos storėja, jos didėja. Įstatyme niekur nepasakyta, kad jos turi būti storesnės, didesnės ir panašiai. <...> Teko girdėti ir tokią nuomonę iš teisininkų, kad dažnu atveju du trečdaliai bylos dokumentų yra nereikalingi“, – tvirtina L. Pernavas.
Teisės ekspertai pritaria: problemų ikiteisminiuose tyrimuose daug, tačiau ragina Prezidentūrą nepersistengti.
„Kai yra lengva, gaunasi Rusija. Mes, matyt, nenori tokia valstybe, kur spec. Tarnybos viską valdo. Žmogaus teisės turi būti apsaugotos. <...> Visos procedūros turi būti išlaikytos, išdėliotos taip, kad nebūtų apkaltintas nekaltas, o jeigu jis apkaltintas, kad jis būtų išteisintas. <...> Geriau nepasodinti kalto, nei pasodinti nekaltą“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Nekrošius.
Esą svarbu ne tyrimų greitis, o kokybė.
„Turi būti arba keliamos kvalifikacijos labai stipriai, arba rengiami atitinkamai žmonės, specialiai, kad galėtų, mokėtų tirti nusikaltimus, žinotų, kas yra svarbu, ką fiksuoti, kaip fiksuoti“, – akcentuoja V. Nekrošius.
Prezidentūra ir STT aiškina, kad šiuo metu vyksta diskusijos, kaip konkrečiai būtų galima tobulinti sistemą, tačiau konkrečių pasiūlymų institucijos kol kas nepateikia.
