Kaip tinkamai reikėtų pasiruošti pirčiai, kaip elgtis joje ir kam galbūt nederėtų į ją skubėti, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ plačiau papasakojo sertifikuotas pirtininkas Lukas Gužauskas.
Pašnekovas priminė, kad pirtis mus pasiekė dar iš Senovės Graikijos ir Romos imperijos laikų. Tačiau anksčiau tai buvo tik didikams prieinamas malonumas.
„Anksčiau pirtys būdavo didelės vandens talpos, apačioje buvo krosnis, didžiulė patalpa, yra išlikę net jų brėžinių, paveikslų. Anksčiau pirtis buvo skirta karaliams, didikams, imperatoriams. Tik vėliau, kai ji išpopuliarėjo, pradėjo kurtis viešosios pirtys. Taip pirtis tapo prieinama ir visai visuomenei“, – pasakojo pirtininkas.
Pirtis apvalo ne tik kūną, bet ir sielą
Vis tik dar senovėje suprasta, kad pirtis nėra vien ta vieta, kur galima nusiprausti, bet pirtis išvalo ne tik kūną, bet ir emociškai, psichologiškai.
„Tai yra ir susijungimas su gamta. Pirtyje dominuoja, kaip pavadinu, ne 5, bet 6 elementai: ugnis, žemė, oras, vanduo, eteris ir pirtininkas. Tai yra puiki terpė pamaloninti ne tik kūną, bet ir atsipalaiduoti, išsivalyti mintis, emocijas, pailsėti psichologiškai. Pirtis veikia kaip mamos apkabinimas.
Ateini, kur šilta, gera, dar jei profesionalus pirtininkas veda programą, yra didelis dėmesys augalams, kvapams, šveitikliams – tai yra nuostabus būdas atsipalaiduoti“, – pabrėžė L. Gužauskas.
Pašnekovas pabrėžė, kad pirtyje ypač svarbu neskubėti, prieš einant į ją reikėtų palikti telefonus, nusiimti laikrodžius, tai yra pasistengti atsiriboti nuo socialinio triukšmo.
Kalbėdamas apie grožio puoselėjimą, pirtininkas patarė pirtyje naudoti iš natūralų priemonių padarytas kaukes, šveitiklius, gaminti jas iš to, kas pasiekiama sezono metu:
„Pavyzdžiui, vasarą daug naudoju žemuogių, braškių – tai, kas auga pas mus, šermukšniai ir kt. Lietuvoje turime ypač geras sąlygas – augalus, uogas, vaisius, ką galima naudoti pirtyje ir pasigaminti natūralių priemonių be cheminių priedų.“
Ar galima į pirtį, jei kraujospūdis pakilęs?
Ruošiantis eiti į pirtį pašnekovas patarė pasiruošti vadinamąjį pirties krepšelį. Jį sudaro kepurė, du rankšluosčiai, chalatas, pirties šlepetės. Kam pirtyje reikalinga kepurė?
„Pirtyje kepurė reikalinga tam, kad mes ateiname su savo geru „kompiuterio aparatu“ ir nenorime jo perkaitinti. Kai pirtininkas užpila garo, jis leidžiasi žemyn ir pirma paliečia galvą. Jeigu būsiu su kepure, tas garas leisis žemyn ir šildys kūną“, – aiškino L. Gužauskas.
Prieš einant į pirtį taip pat svarbu įsivertinti ir savo sveikatos būklę.
„Čia svarbiau tiems, kurie turi žemą arba aukštą spaudimą, kažkokių širdies ligų. Tą reikėtų įsivertinti. Nes kai mes užeiname į pirtį, ten yra šilta, mūsų kraujagyslės plečiasi, spaudimas nukrenta, bet pulsas padidėja, nes širdis perpumpuoja apie pusantro karto daugiau kraujo.
Taigi tiems, kas turi aukštą kraujospūdį, jiems reikėtų truputį pasisaugoti šalčio procedūrų. Pavyzdžiui, tai žiemą reikštų gerai išsikaitinus pirtyje eiti maudytis į eketę, tvenkinį, ežerą ar upę arba apsipilti šaltu vandeniu“, – kalbėjo L. Gužauskas.
„Kai mes užeiname į pirtį, ten yra šilta, mūsų kraujagyslės plečiasi, spaudimas nukrenta, bet pulsas padidėja, nes širdis perpumpuoja apie pusantro karto daugiau kraujo.“
Pašnekovo aiškinimu, jei sušilus kraujagyslės prasiplečia, einant atsivėsinti jos staigiai traukiasi ir kraujospūdis didėja. Viena vertus, tai yra gera „mankšta“ kraujagyslėms. Bet tiems, kurie turi aukštą kraujospūdį, spaudimas gali dar labiau pakilti.
„Jiems reikia atsargiai. Tiems, kurie turi žemą kraujospūdį, jiems kaip tik labai gerai ateiti į tokias šalčio procedūras. Tai jiems kaip tik pakelia tonusą ir susinormalizuoja kraujospūdis“, – patarė patyręs pirtininkas.
Kada peršalus galima „sveikti“ pirtyje?
Paklaustas, ar peršalus galima eiti į pirtį norint sumažinti simptomus, pašnekovas visų pirma patarė įsivertinti kelis dalykus.
„Jei dabar sergu ir jaučiu, kad liga jau eina į pabaigą, tai yra neturiu temperatūros, gal tik nosis kiek varva, gerklė pakimusi, bet jaučiuosi pakankamai gerai, tačiau dar neinu į visuomenę, atrodytų, tarsi trūktų išsveikimo, tai pirtis tikrai padės.
Svarbiausia, kad žmogus tuo metu neturėtų temperatūros. Šiluma, karštis „ištraukia“ ligą, turbūt ne vienas prisimena, ką darydavo močiutės ir mamos – peršalus imdavo puodą vandens, uždėdavo rankšluostį ant galvos ir kvėpuodavome garais. Pirtis padaro tą patį“, – kalbėjo L. Gužauskas.
Jis pridūrė, kad po ligos ar ligai besibaigiant, vėlgi reikėtų vengti šalčio procedūrų, kad žmogus vėl neperšaltų, taip pat labai svarbu gerai išsišildyti kojas:
„Močiutė ne veltui sakydavo: „Apsimauk šiltas kojines – ir į lovą“. Pirtyje – tas pats: turite vanteles, gerai išsikaitinate kojas, jas pirtyje gerai laikyti pakeltas, ir viskas.“
Kokia temperatūra tinkamiausia?
Kaip elgtis pačioje pirtyje, kokia temperatūra tinkama? Pirtininko atsakymas kai ką gali nustebinti. Pasirodo, pirtyje iš esmės pakanka vos kiek už kūno temperatūrą didesnio karščio.
„Mūsų kūno temperatūra yra maždaug 36,6 laipsnio ir kai turime aukštesnę nei 40 laipsnių temperatūrą pirtyje, to mums visiškai užtenka. Tada jaučiamės komfortiškai, jau prakaituojame, nes temperatūra yra truputį didesnė nei mūsų kūno. To pilnai užtenka.
Pasiuntė įspėjimą dėl tablečių nuo peršalimo: Prancūzija rekomendavo nevartoti vaistų, kurie parduodami ir Lietuvoje:
Stengiamės, kad temperatūra pirtyje nebūtų aukštesnė nei 60–65 laipsnių, maksimaliai ji galėtų siekti 70. Dūminėse pirtyse, kadangi akmenys yra atviri, temperatūra yra truputį didesnė, bet ji niekada nėra didesnė nei 75–80 laipsnių.
Mūsų senoliai sakydavo taip: pirtis turi būti pritaikyta taip, kad į ją galėtų ateiti tiek vaikas, tiek senelis ir visi kiti žmonės, kurie yra tarp vaiko ir senelio. Čia yra gera, kokybiška lietuviška pirtis“, – pasakojo pirtininkas.
Koks procedūrų pirtyje eiliškumas?
L. Gužauskas pasakojo, kad labai svarbus pirtyje ir procedūrų eiliškumas. „Turiu sukūręs savo 4 sezonų pirties programą. Dažniausiai darau 4 užėjimus į pirtį, kiti daro tris. Tradicinė pirtis yra tokia, kad pirmo užėjimo metu lengvai sušylame, nes nenorime, kad organizmas patirtų stresą.
Nes kai užeini į karštą 100 laipsnių pirtį, ten pasėdi minutę ir norisi pabėgti. Šito mes niekada nedarome ir tai nėra malonumas. Pirmasis užėjimas yra pasišildymas, lengvas prakaitas, susipažinimas su pirtimi, kažkokias augalais. Dažniausiai pirtininkai pirmo užėjimo metu atsineša savo rinktų augalų. Žiemą tai yra džiovini, galbūt šaldyti vasarą surinkti augalai. Toks yra lengvas pasišildymas ir garo nusiprausimas. Pirmas užėjimas neužtrunka ilgiau negu 10–15 min.“, – aiškino jis.
Antras užėjimas dažniausiai skirtas šveitimo procedūroms, dažniausiai – su druskų arba rudojo cukraus šveitikliu, kokosu, čia galima dėti uogas, molį, sumaišytą su druska, eterinius aliejus.
„Čia jau viskas palikta kūrybai. Antro užėjimo metu yra daugiau karščio – pasišildome, nusišveičiame odą, nusiplauname truputį vėsesniu vandeniu ir vėl einam ilsėtis.
„Mūsų senoliai sakydavo taip: pirtis turi būti pritaikyta taip, kad į ją galėtų ateiti tiek vaikas, tiek senelis ir visi kiti žmonės, kurie yra tarp vaiko ir senelio. Čia yra gera, kokybiška lietuviška pirtis.“
Trečias užėjimas būna pats karščiausias – „duokim garo“. Visiems būna suteiktos ąžuolinės arba beržinės vantos, jeigu tai yra moterų pirtis, gali būti ir ievų, liepų vantos. Tai jau būna karštas pasikaitinimas, išsišildymas, kad žmonės jau norėtų eiti iš pirties ir gerai atsivėsinti. Po trečio užėjimo visada einame atsivėsinti – po šaltu dušu ar į tvenkinį, upę, ežerą“, – pasakojo specialistas.
Nors kai kurie pirtininkai tuo pirtį ir užbaigia, kai kurie daro ir ketvirtą užėjimą. „Jis yra jau toks lengvas, rudeniškas, kai jau būname odą įšildę, nušveitę, išvanoję su vantomis, atvėsinę, tikslas būtų ją pamaitinti, nuglostyti. Tai – pirties pabaiga.
Kadangi pirties metu poras atveriame, išeiti turėtume išeiti su užvertomis, kad sugrąžintume pirminį odos pH. Tam visai gerai panaudoti apelsiną, greipfrutą, galbūt truputį citrinos, galbūt kažkokį eterinį aliejų, kuris užveria poras. Dažniausiai ketvirto užėjimo metu bent jau aš naudoju ir medų – tai puiki, natūrali kūno pamaitinimo priemonė. Mes Lietuvoje turime ir kokybiško medaus iš ūkių“, – dėstė L. Gužauskas.
Kaip paruošti vantas?
Kalbėdamas apie vantų paruošimą pirtininkas patarė, kad jas geriausia rinkti vasarą.
„Pavyzdžiui, beržines vantas, kaip ir siūlydavo mūsų senoliai, geriausia rinkti iki Joninių. Tuomet gamta jau būna pilnai suvešėjusi ir pasiekusi piką. Vantas galima ne tik džiovinti, bet ir šaldyti. Vasarą mes vantas rišame iškart prieš pirtį – nieko nereikia daryti, nei mirkyti – iškart gali eiti vanotis“, – patarė specialistas.
Žiemą, rudenį jas reikėtų pamirkyti vėsiame vandenyje. Tačiau jeigu mirkoma labai karštame vandenyje, lapas visas gerąsias savybes atiduoda į vandenį.
„Kai vantą mirkome vandenyje, vanduo įsigeria ir ji tampa labai sunki. Geras būdas yra vantą pakišti po vėsiu vandeniu, įdėti į maišą ir užmesti pirtyje, kol ji kūrenasi. Tada vanta neperšus, neperkais, bus paruošta pirčiai“, – patarimais dalinosi L. Gužauskas.
Jis taip pat patarė į pirtį neateiti prisivalgius, bet nereikėtų ir alkanauti: „Kai ateiname į pirtį alkani, tada apie maistą ir galvojame, taip prarandamas pirties malonumas. Tad pavalgyti reiktų 2–3 valandas prieš pirtį. Jei norisi valgyti prieš pirtį, galima į ją atsinešti vaisių, raugintų produktų, pirties metu gerti arbatą.“
