Kai įvyksta nelaimės, mes dažnai susimąstome, ką padarėme negerai – kiekviena nelaimė, įvykis mums yra lyg tam tikras ženklas sustoti, atsikvėpti, gal net pristabdyti darbus.
Štai ir Oksanos Pikul mama turės pailsėti, atsikvėpti, nes gijimas ir reabilitacija tikrai užtruks.
Bet aš noriu atkreipti dėmesį į kitą detalę, kuri man neprasprūdo – kaip Oksana rūpinasi mama.
Ji kasdien su ja. Globoja, bendrauja, neleidžia pasiduoti.
„Kaip gražu“
Tokiomis situacijomis, kai ištinka bėdos, sveikti padeda ne tik vaistai bei paskirtas gydymas, bet ir artimųjų parama, buvimas šalia.
Reiškiu nuoširdžią padėką ir pagarbą Oksanai, kad ji taip gražiai elgiasi su mama, nors tikrai šventai tikiu, kad yra labai užsiėmusi ir turi galybę reikalų savo darbuose.
Tikiuosi, kad bendrystė ir ryšys padės Laimai kuo greičiau pasveikti.
Autorius: skaitytoja Asta
Primename, kad tai yra skaitytojo subjektyvi nuomonė ir už šio laiško turinį redakciją neatsako.
