Tiesa, tam dar turės pritarti Seimas.
Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą nepaprastoji padėtis baigia galioti rugsėjo 16 dienos pabaigoje.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, Rusijai tęsiant karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, grėsmės Lietuvos visuomenės rimčiai ir saugumui išliko, o nestabili geopolitinė situacija ir toliau sudaro sąlygas Rusijos bei Baltarusijos valdžios institucijoms vykdyti hibridines atakas ir provokacijas prieš Lietuvą.
Vyriausybė taip pat siūlo nustatyti, kad „ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimas per Europos Sąjungos išorės sieną“.
Anot projekto, į Lietuvą patekti galėtų tik Lietuvos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai. Šiuos kriterijus turėtų parengti Užsienio reikalų ministerija, suderinusi juos su kitomis regiono valstybėmis.
Trečiadienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Kaune pranešė praktiškai sutarę, kad į šalis nebus įleidžiami rusai, turėsiantys nesvarbu kokioje šalyje išduotą Šengeno vizą.
Šis sutarimas turės būti įgyvendinamas per nacionalinius teisės aktus, Lietuvos atveju tai daroma per nutarimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo.
Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, dar neaiški tiksli data, nuo kada ribojimai rusų turistams bus taikomi.
Pagal Vyriausybės nutarimą dėl nepaprastosios padėties, valstybės sienos apsauga liks sustiprinta, nelegalūs migrantai ir toliau nebus įleidžiami, išskyrus patekimą humanitariniais tikslais.
Kaip ir iki šiol nebus priimami Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti vizas, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
„Visos priemonės orientuotos į grėsmes, nepatogumų gyventojams anksčiau nesukėlė ir dabar neturėtų sukelti“, – tvirtino A. Bilotaitė.
„Nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos ir Baltarusijos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina NATO, Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui, kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, taip pat dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kilusios grėsmės, kurios neįmanoma pašalinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių“, – nurodoma Vyriausybės nutarime.
Nepaprastosios padėties metu būtų tęsiamos kai kurios jau taikomos priemonės: sustiprintu režimu saugoma valstybės siena ir vykdomi patikrinimai pasienyje.
Ir toliau galiotų griežtesnis vizų režimas – vizų išdavimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sustabdytas Lietuvos išdavimo tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Šiuo laikotarpiu siūloma pasitelkti valstybės rezervą finansuojant institucijas, valdančias nepaprastąją padėtį.
Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir galiojo iki birželio 29 dienos, vėliau ji pratęsta iki rugsėjo 15 dienos imtinai.
kas draudžia gerai gyventi.
