TV3 žinių „Dienos komentare“ apie tai kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ar tenkina tokie infliacijos mažėjimo tempai?
Daugelis gyventojų turbūt sakytų, kad netenkina, nors mėnesiniai kainų pokyčiai yra labai kuklūs. Jeigu žiūrėtume pastaruosius 6 mėnesius, tai per pusmetį vidutinis kainų lygis Lietuvoje padidėjo 2,6 procento. Tai tikrai jau suvokiami, sveiki kainų pokyčiai lyginant su tuo, ką mes matėme praėjusiais metais.
Bet tai, kad dabar šiek tiek atpigo maisto produktai, daugelio gyventojų turbūt neguodžia, nes per praėjusius metus vidutinės maisto kainos padidėjo 35 procentais, pieno produktai pabrango beveik 50 procentų. Tad tai, kad kainos pastaruoju metu nebekyla arba sumažėja vienu procentu, daugelio gyventojų turbūt neguodžia, nes jų perkamoji galia vis tiek yra sumažėjusi.
Bet žiūrint iš infliacijos mažinimo perspektyvų, procesas yra labai aiškus – dviženklė infliacija yra jau praėjusių metų realybė ir artimiausiais mėnesiais, vasaros pradžioje matysime vienženklę infliaciją, o metų pabaigoje ji sieks apie 3 procentus.
Paminėjote pieno kainas, tad pakalbėkime ir apie antkainius. Kaip paaiškintumėte tą fenomeną, kad pieno žaliava pinga, bet Vilniuje kai kuriose kavinėse puodelis kavos su pienu kainuoja 3,5 euro?
Kai kalbame apie Vilniaus kavinių kavos puodelio kainą, ten pieno ir kavos savikaina sudaro 5 procentus visos kainos. Visa kita yra atlyginimai, patalpų nuoma, pelno maržos, visa kita, bet nėra beveik jokio ryšio su žaliavų kainomis.
Tad tol, kol paklausa kavinėse senamiestyje ar kitose vietose yra didelė, kol yra norinčių gerti kavas už 3,5 euro, tai tol jos tiek ir kainuos. Čia niekaip nesusiję su žaliavinio pieno kainomis ar kavos pupelių kainomis.
Žaliavinis pienas atpigo nuo praėjusių metų rekordinių aukštumų. Vienu metu jis buvo brangesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, dabar kaina jau sumažėjo apie 20 procentų. Tai šiek tiek atsispindėjo ir galutinėje produkcijoje mažmeninės prekybos vietose – kiek mes mokame už sūrį, varškę, pieną. Bet ryšio su kainomis kavinėse čia nereikėtų ieškoti.
Palyginti su pernai, klientų kavinėse ir restoranuose padaugėjo net dešimtadaliu. Ar gali būti, kad Lietuva tiesiog tampa brangia šalimi, kurioje yra užtektinai klientų, kurie gers tą kavą už 3,5 euro, staliukai bus užimti ir verslui tiesiog nėra poreikio mažinti kainų, o kitai visuomenės daliai tai tampa prabanga?
Turbūt jau kurį laiką taip ir yra. Mes turime nemažą visuomenės dalį, kuri negali pasigirti ar pasidžiaugti, kad reguliariai, bent kartą per savaitę apsilanko restorane ar kiekvieną dieną gali maitintis viešo maitinimo įstaigose.
Bet kainų tendencijos nepakeitė gyventojų norų ir galimybių apsilankyti restoranuose. Mes čia matome didžiulę divergenciją – mažmeninė prekyba maisto produktais parduotuvėse per pirmą šių metų ketvirtį yra sumažėjusi 7,5 procento, o restoranuose, kaip ir minėjote, daugiau nei dešimtadaliu išaugę realūs apsilankymai.
Čia iš dalies prisidėjo į Lietuvą atvykstantis didesnis turistų srautas, <...> bet ir daugelio vilniečių perkamoji galia, arba jų noras lankytis viešo maitinimo įstaigose, restoranuose, baruose yra toks didelis, kad net ir toks kainų lygis jo visiškai nenuslopino.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
