Vienas šalia kito plungiškiai Birutė ir Kazimieras jau daugiau nei pusšimtis metų. Visai neseniai pora atšventė savo 60-ąsias vestuvių metines. Tautoje jos vadinamos deimantinėmis vestuvėmis. O ir sutuoktiniai sako, kad vienas kitam nuo pat pažinties pradžios tapo tarsi niūriame sovietmetyje atrastu deimantu.
„Vat anas, tas žmogus atvažiavo į kaimynus. Ten buvo jo sesuo ženota. Ir jis atėjo. Aš parėjau iš karvių, trobą plaunu“, – pasakoja Birutė.
Tokią darbščią, tuomet vos devyniolikos, Birutę Kazimieras ir pamatė pirmą kartą. Jam buvo 26-eri.
„Pamačiau, krito į akį. – O kodėl krito į akį? Kas sužavėjo? – Nu, jauna mergaitė, darbininkė. Ko daugiau reikia kaime?“ – sako Kazimieras.
Per tą pirmą susitikimą jaunuoliai pabendravo ir išsiskirstė kas sau. Birutė atgal prie ūkio darbų, o Kazimieras į kitą kaimą, kuriame dirbo traktorininku. Tačiau Birutės nepamiršo.
„Porą kartų susitikom. – Aš turėjau motociklą ir atvažiuodavau. – Su motociklu atvažiuodavot? – Jis man ir kanes neša, lipa. Matos, kad geras žmogus. – Ką nešdavo? – Kanes tokias, kur miltus pila. – Padėdavo panešti? – Padėdavo panešti atėjęs tuojau. Grobdavo. Jis yra darbininkas žmogus, misliju, ai, ženysiuos“, – juokiasi Birutė ir Kazimieras Kaunai.
Kaip tarė, taip ir padarė. Praėjus vos dviem mėnesiams po pažinties pora susituokė. Ėjo 1963-ieji. Kolūkio, kuriame Birutė dirbo, pirmininkė pasišovė jiems suorganizuoti šventę pagal visas komunistines tradicijas – su daug samanės ir pagyromis darbo didvyriams bei raudonojo maro vadams.
„Aš pasakiau, kad nenoriu. Sakau, aš noriu į bažnyčią, apsiženyti, kaip turi būti“, – sako Birutė.
Tad bažnyčioje vestuvės ir įvyko.
„Jis mane myluodavo, bučiuodavo. – O dabar nebebučiuoja? – Bučiuoja. Geras yra. Vajėzus Marija. Aš kartais esu piktesnė, o jis man sako – tu baik“, – teigia Birutė.
O bučinius pora mėgo nuo pat pažinties pradžios.
„Tai kada pirmą sykį pasibučiavot? – Tik atėjo jis mane, tik trūkst trūkst, tuojau iš karto pradėjo prie stalo. – Tą pačią pirmą dieną? – Pirmą dieną. – Na, kodėl čia dabar taip, sakykit? – Tiko, patiko ir pabučiavau. – Netrenkė per žandą, nesakė, nelįsk tu man čia? – Ne, ne. – Tai irgi patiko, kad bučiavo? – Man gėda buvo“, – pasakoja Birutė ir Kazimieras Kaunai.
Kai Birutė pradėjo lauktis, Kazimieras ja ypač rūpinosi. Neleido net kolūkyje dirbti. Taip su laiku pora susilaukė dviejų sūnų, turi 4 anūkus. Taip ir gyvena toliau vienas kitą mylėdami, dabar jau 80-ies Birutė ir jos vyras, 87-erių Kazimieras.
Pora atskleidžia ir paslaptį, kaip jų santuoka nenutrūksta jau 60 metų. Pasirodo, amžinos meilės receptas labai paprastas.
„Turi viens kitą mylėti. Viens kitą užjausti ir viskas“, – tvirtina Birutė ir Kazimieras Kaunai.
Tačiau tikroji ilgos santuokos paslaptis matyti sutuoktinių akyse ir bendravime.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
