Panevėžio rajono gyventojas Povilas atviras – išgerti jis mėgsta. Pasakojo, kad bare apsilanko kone kasdien.
„Alaus kokius 5 puslitrius per dieną. Aš visai neskaičiuoju, eina ir eina“, – tikino Povilas.
Tačiau naujausi mokslininkų tyrimai rodo, jog praėjusiais metais alkoholio vartojimas sumažėjo. Tiesa, priežastis paprasta – dėl rekordinės infliacijos alkoholiui lieka vis mažiau pinigų.
„Alkoholio rinkos traukimąsi nulėmė vienas paprastas dalykas – realių pajamų smukimas. Praėjusiais metais dėl labai stipriai išaugusių kainų, gyventojų pajamos smuko, o tai reiškia, kad darbo užmokesčio augimas nespėjo pagal kainas. Gyventojai pradėjo taupyti ir tai atrodo labai paprastai – ne pirmo būtinumo prekės išbraukiamos iš pirkinių sąrašo, o alkoholis nėra pirmo būtinumo prekė“, – kalbėjo ekonomistas Algirdas Bartkus.
Vilniečiai neslėpė perkantys mažiau alkoholio, nes darosi per brangu, bet įžvelgė kitą sumažėjusio vartojimo priežastį.
„Man atrodo per brangu, na, mažai jau perkame, mažai. Bus mūsų metinės, tai mes čiut, čiut nusipirkome ir viskas“, – kalbėjo vienas Vilniaus gyventojas.
„Keičiasi kartos, jų gyvenimo būdas“, – sakė pašnekovas.
Alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka pateikė dar vieną smukusio alkoholinių gėrimų vartojimo priežastį.
„Daugelis kategorijų traukiasi ir mažėja, išskyrus alų. Praeitų metų duomenys rodo, kad alus buvo vienintelė šiek tiek auganti kategorija, o visos kitos – stiprieji gėrimai, vynai ir taip toliau – traukiasi. Greičiausiai tam yra kelios priežastys: tiek infliacija, kuri daro įtaką, tiek mūsų akcizų politika, nes akcizai šiemet didėjo, mes žinome, kad jie didės ir kitąmet ir tai tikrai atsispindi vartotojų matomose kainose“, – sakė jis.
Prekybininkai pastebi įdomią tendenciją. Alkoholį keičia kiti gėrimai.
„Auga nealkoholinio vyno ir alaus pardavimai, atitinkamai didėja po 2 proc.“, – teigė „Iki“ atstovas Justinas Petkus.
O štai kitame parduotuvių tinkle augimas – dar ryškesnis.
„Šiemet nealkoholinio vyno pardavimai išaugo 20 proc., nealkoholinio alaus –13 proc.“, – tikino „Maximos“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Mokslininkai sako, kad rekordinė infliacija, nors ir sumažino alkoholio vartojimą, bet skatina nelegalių pigesnių gėrimų rinką. Esą dalis mažiausias pajamas gaunančių gyventojų neįperka legalaus alkoholio, dėl to dažniau renkasi pilstuką, ieško kontrabandos.
„Paprasčiausiai neužtenka pinigų brangesniems gaminiams ir, kai mes padidinime akcizus, natūralu, kad tas pigiausias gaminys nebebus tiek pat kainuojantis, jis kainuos daugiau“, – tvirtino ekonomistas A. Bartkus.
Vienintelė alkoholio rūšis, kurios lietuviai išgeria šiek tiek daugiau nei anksčiau – alus. Tyrėjai taip pat pastebi, kad dažnokai geriančių žmonių kategorijoje, į kurią patenka gyventojai, kurie per savaitę išgeria beveik puslitrį degtinės, atsiduria ne tik vyrai. Esą ir moterys pradėjo gerti dažniau.
Daugiau detalių – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
