Portalas tv3.lt jau rašė apie tai, kad buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus Kęstučio Jucevičiaus teigimu, FNTT Kauno valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto T. Dapkaus praturtėjimo.
Anot K. Jucevičiaus, tirta schema, kuomet T. Dapkaus sutuoktinė grynaisiais per bankomatą į savo ir T. Dapkaus sąskaitas įnešdavo didžiules sumas. Buvusio FNTT vadovo teigimu, taip T. Dapkaus sąskaitoje galėjo atsirasti 200-300 tūkst. eurų.
Tąkart T. Dapkus šią informaciją savo „Facebook“ paskyroje vadino šmeižtu.
Sąskaitose – milžiniškos sumos
Tačiau portalo tv3.lt gauti teisėsaugos dokumentai rodo, kad 2013-2016 m. T. Dapkaus ir jo sutuoktinės banko sąskaitose iš tikrųjų buvo fiksuojamos sunkiai paaiškinamos pinigų sumos, kadangi nė vienas iš judviejų oficialiai tiek neuždirbo.
Gautuose dokumentuose surašyta, kad T. Dapkaus mėnesio pajamos tuo metu siekė kiek daugiau nei 500 eurų, o kitų oficialiai deklaruotų pajamų jis neturėjo. Neturėjo ir registruoto nekilnojamojo ar kitokio turto. Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijų neteikė.
T. Dapkus turėjo tris banko sąskaitas, į kurias visos lėšos litais 2013-2014 metais buvo įnešamos grynaisiais per bankomatus, o lėšos eurais pervestos iš kitos jo sąskaitos banke.
Pirmojoje banko sąskaitoje 2013-2014 m. T. Dapkus turėjo 96,6 tūkst. litų, metų eigoje išėmė 13,1 tūkst. litų. 2015-2016 m. pabaigoje sąskaitoje buvo daugiau nei 47 tūkst. eurų (27,6 tūkst. eurų įnešti per bankomatą, dar 17,3 tūkst. eurų iš savo sąskaitos pervedė sutuoktinė, o 1 tūkst. eurų pervedė buvęs VMI direktorius Modestas Kaseliauskas).
Antrojoje sąskaitoje 2013-2014 m. buvo kiek daugiau nei 108 tūkst. litų. Metų eigoje išimta 64,5 tūkst. litų. Lėšos į šią sąskaitą buvo pervedamos iš bendrovių „Alfa Media“ ir „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ bei „Žinių studija“ kaip darbo užmokestis ar autorinis atlyginimas. Be šių pajamų grynaisiais į sąskaitą įnešta kiek daugiau nei 2 tūkst. litų, o dar 4 tūkst. litų įnešė vienos IT kompanijos vadovas.
Trečiojoje sąskaitoje 2014 m. buvo 4 tūkst. eurų – tais metais įnešti grynaisiais pinigais ir tą pačią dieną 3995 eurai pervesti į pirmąją sąskaitą.
Žmonos sąskaitose – nepaaiškintos lėšos
Dokumentai rodo, kad kaip ir T. Dapkus, jo sutuoktinė taip pat neturėjo registruoto nekilnojamojo ar kitokio turto, moteris uždirbo 500 eurų „į rankas“. Jai 2013-2016 m. priklausė šešios banko sąskaitos.
Pirmojoje 2013-2014 m. buvo 495 litai, 2015-2016 m. 230 eurų (lėšos – iš trečiųjų asmenų). Antrojoje 2015-2016 m. buvo daugiau nei 10,3 tūkst. eurų, kurie pervesti kaip darbo užmokestis iš jos darbovietės.
Trečiojoje sąskaitoje 2013-2014 m. buvo daugiau nei 11,7 tūkst. eurų (40,7 tūkst. litų įnešta grynaisiais per bankomatus). Išimta 3,6 tūkst. litų ir 2,4 tūkst. grivinų. 2015-2016 m. sąskaitoje buvo daugiau nei 24,2 tūkst. eurų (iš jų 16,7 tūkst. įnešta grynaisiais per bankomatus, o 6,8 tūkst. pervesti iš kitų moters sąskaitų). Grynaisiais išimta 8,9 tūkst. eurų.
Ketvirtojoje sąskaitoje 2013-2014 m. buvo 35 tūkst. litų ir 11 tūkst. eurų (įnešti grynaisiais per bankomatus). Grynaisiais išmokėta 3,4 tūkst. litų ir 1 tūkst. eurų. 2015-2016 m. buvo 56 tūkst. eurų, kuriuos grynaisiais įnešė pati T. Dapkaus sutuoktinė.
Penktojoje sąskaitoje 2013-2014 m. buvo 17,8 tūkst. JAV dolerių, kuriuos grynaisiais įnešė pati moteris. Išmokėta 1 tūkst. JAV dolerių. Šeštojoje sąskaitoje 2013-2014 m. buvo 64,5 tūkst. litų, kurie susidarė konvertuojant iš Suomijos kaip darbo užmokestį pervestus eurus. 16,3 tūkst. litų paimta grynaisiais, o 14 tūkst. litų ekvivalentas išmokėtas Ukrainoje grivinomis.
VMI duomenis perdavė teisėsaugai
Į T. Dapkaus sąskaitas 2013-2016 m. grynaisiais įnešta daugiau nei 93 tūkst. litų ir 61,6 tūkst. eurų. Į jo sutuoktinės sąskaitas 2014-2016 m. grynaisiais per bankomatus įnešta 40 tūkst. litų ir 16,7 tūkst. eurų. Į jos sąskaitas 2014 m. pervestos ar įneštos lėšos – 35 tūkst. litų, 11 tūkst. eurų ir 17,8 tūkst. JAV dolerių, 2015-2016 m. – 56 tūkst. eurų.
Vadinasi, per 2013-2016 m. sutuoktinių sąskaitose iš viso buvo įnešta apie 180 tūkst. eurų.
Klausimų dėl poros turimų pinigų kilo ir VMI, kuri atliko T. Dapkaus ir jo sutuoktinės pajamų ir išlaidų bei turto analizę ir nustatė, kad jų išlaidos viršijo oficialias pajamas. Surinktą informaciją VMI perdavė į FNTT, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo.
Darė įtaką per žiniasklaidą
Portalas tv3.lt primena, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) praėjusią savaitę paviešino informaciją, kurioje pripažįsta „MG Baltic“ grėsme nacionaliniam saugumui ir detaliai aprašo koncerno įtaką atskiriems politikams, politinėms partijoms, valstybės institucijoms ir teisėsaugai.
Kaip išraše pažymi VSD, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, televizijos žurnalistas Tomas Dapkus bei su jais bendradarbiavę koncernui nepriklausančių žiniasklaidos priemonių atstovai, rinkdami informaciją apie sau neparankius asmenis ir manipuliuodami šia informacija, ne tik siekė savanaudiškų tikslų, bet ir darė poveikį politiniams procesams.
„MG Baltic“ įmones kuruojantis R. Kurlianskis daugelį metų bendradarbiauja su koncerno įmonėse dirbančiu T. Dapkumi, ilgainiui tapusiu „MG Baltic“ vadovų interesams atstovaujančiu tarpininku, kuris ne tik mezga ryšius su politikais bei valstybė pareigūnais, bet ir renka sau ir koncernui naudingą informaciją, ją vėliau panaudodamas kaip manipuliacijų ir/ar šantažo įrankį“, - rašoma VSD išraše.
„Mes kartu vedam tokią politiką – kas prieš mus, tą ir dul**nam“, - VSD išrašė cituojamas T. Dapkus.
