Apie muzikos gebėjimą paveikti sąmonę žinojo dar mūsų protėviai. Šamanai savo hipnotizuojančiom melodijom galėdavo įvesti į transo būseną visą pulką žmonių. Bet pasaulis nestovi vietoje: pasikeitė žmonės, pasikeitė ir technologijos. Ir jei senovės šamanai kadaise tam tikslui naudodavo būgnelius ir būgnus, tai šiandienos šamanai – didžėjai – turi kur kas modernesnę įrangą: grotuvus, mikserius, didžėjaus pultą, kolonėles.
Kaip muzika veikia smegenis?
Moksliškai įrodyta, kad tokie garso instrumentai, kaip žmogaus balsas, fleita, būgnai ir kiti mušamieji keičia žmogaus smegenų būklę, veikia jų neurologinį aktyvumą.
Abu žmogaus smegenų pusrutuliai atsako už skirtingas funkcijas. Kairysis – už sąmonę, verbalinį, loginį, racionaliųjų ir analitinį turinį. Dešinysis (daugumai žmonių jis ne dominantinis) užpildytas abstraktaus, sintetinio, vizualinio ir intuityvaus turinio. Kai žmogus įeina į hipnotinį transą, tai reiškia, kad aktyviau stimuliuojamas būtent dešinysis smegenų pusrutulis.
Lengviausias būdas sukelti transą ar euforiją – muzikos garsai, kurie stimuliuoja ląstelių aktyvumą visame žmogaus organizme. Ryšys tarp nedominuojančio pusrutulio ir erdvės bei intuicijos aspektų žmogaus sąmonėje labai glaudus, todėl muzika gali įvesti žmogų į taip vadinamą transo būseną be jokių papildomų preparatų ar dirgiklių.
Klausantis atitinkamos muzikos į paviršių gali išlįsti ilgai slėptos emocijos (pavyzdžiui, kai kurie muzikiniai motyvai gali pravirkdyti ar sukelti netikėtą linksmumo priepuolį, net pačiam žmogui sąmoningai nesuvokiant, kodėl jis taip sureagavo į muzikos garsus), provokuoti viduje archetipinius konfliktus ir dramas. Kaip tik tokioje būsenoje suvokimas tampa aktyvesnis, tikslesnis. Kitaip tariant, padidėja žmogaus jautrumas, jis pradeda reaguoti į tai, į ką anksčiau apskritai nekreipė dėmesio.
Tokios muzikos sukeltos emocijų audros nežaloja sąmonės ar psichikos, atvirkščiai, jos netgi naudingos. Meno žmonės pripažįsta, kad tokia savotiška transo būsena tik padeda pažadinti viduje snaudžiantį talentą, mokslininkams tokios akimirkos gali sutapti su didžiausiais atradimais ar genialių idėjų gimimu. Tai leidžia pažvelgti į pasaulį nestandartiškai, realizuoti tuos savo gebėjimus, kurių nepavykdavo iššaukti ši pasąmonės gelmių būnant įprastos nuotaikos. Taigi muzikos galios šiuo atveju reiškiasi kaip galingi pagalbininkai.
Taip lemia muzika...
Kokiomis priemonėmis muzika gali paveikti žmogaus nuotaiką, mintis ir jausmus?
Akustika. Iš pradžių prisiminkime muzikos teorijos žinias. Garso vibracija sklinda bangomis. Tarp šio bangavimo piko taškų yra tam tikras atstumas – ciklas. Standartinis dažnio vienetas – ciklų kiekis per sekundę, Hercas (Hz). Kuo didesnis dažnis, tuo aukštesnis garsas. Skirtingi dažniai gali sukelti rezonansą tam tikrose kūno dalyse. Taigi kaitaliojant muzikos dažnius galima sukelti žmogui skirtingus pojūčius. Pavyzdžiui, diapazonas nuo 14 iki 42 Hz susijęs su žmogaus būdravimo periodu, nuo 8 iki 13 – ramina, atpalaiduoja. Be abejo, tai – tik pikinės sąmonės būsenos, bet sumaniai ir profesionaliai panaudotos jos gali tapti savotiškomis virvelėmis, leidžiančiomis valdyti visą minią.
Tempas ir ritmas. Pasak mokslininkų, mozaika žmogaus smegenis veikia fiziologiškai. Ypač daug įtakos smegenų veiklai turi muzikos ritmas. Kaip pavyzdį čia galima pateikti ir keletą populiarių muzikos stilių, kurie skirtingai veikia žmogaus sąmonę. Deep house, su jos ramiu 120 bpm tempu, veikia atpalaiduojamai. Dažniausiai su ja siejamos asociacijos – kaljanas, kokteilis, meilė, jauki patalpa, pokalbis su draugais. Trance stilius, su kiek greitesniu tempu,135-140 bpm, gerina nuotaiką, sukuria pozityvią atmosferą. Su šia muzika asocijuojasi grynas oras, vasara, paplūdimys, linksmi žmonės. Stilius drum-n-bass – dar kiek greitesnis, 140 bmp, sukuria nuolatinio judesio, veiksmo iliuziją.
Muzikinė sintaksė. Mokslininkai Dr Hans Jenny ir Dr. Guy Manners įrodė, kad muzika turi savo kalbą. Ne tik klasikinė, bet ir šiuolaikinė. Vietoje sakinių čia – muzikinės kompozicijos, vietoje raidžių – garsai. Muzikos garsai veikia ne tik žmogaus klausos receptorius. Ji girdima ne tik ausimis – vibracijos juntamos visu kūnu. O priklausomai nuo ritmo, tempo, kompozicijos pobūdžio, dažnių ir naudojamų instrumentų, kinta ir žmogaus būsena. Tačiau vis dėlto stipriausiai muzika veikia nervų sistemą.
Muzika gali gydyti
Moksliškai įrodyta, kad muzika gali padėti įveikti depresiją, baimę, streso pasekmes, širdies skausmus, hipertoniją. Garsus prancūzų aktorius Žeraras Departjė yra prisipažinęs, kad atsikratė mikčiojimo per 3 savaites, nes gydytojo patartas kasdien klausėsi Mocarto muzikos.
Kame slypi gydymo muzika paslaptis? Muzikos garsai labiausiai paveikia psichoemocinę žmogaus būseną. O žmonių polinkis į tokias ligas, kaip antai hipertonija, stenokardija, skrandžio opa ir kt., aiškinamas ne fizine negalia ar paveldimumu, o charakterio savybėmis, jo požiūriu į pasaulį ir aplinkinius. Muzika savaip veikia jų nuotaiką, dvasinę būseną. Todėl klausantis tam tikrų kūrinių tikslingai galima be jokių šalutinių reiškinių gydyti arba užkirsti kelią beprasidedančioms ligoms.
Borodino, Šopeno, Bethoveno muzika padeda susigaudyti savo jausmuose, geriau save pažinti.Čaikovskio simfonijos išlaisvina sielą nuo kančios, nemalonių prisiminimų.Bramsas, lėti Bacho kūriniai ir Listo preliudijos padeda įveikti drovumą, nedrąsumą.Šostokovičiaus kūrinių garsai padės kontroliuoti savo neigiamas emocijas (pyktį, sudirgimą).Mocarto, Bizė, Štrauso, Kalmano, Legaro kūriniai formuoja optimistinė pasaulėjautą.Šopeno fortepijoniniai kūriniai padeda pozityviau ir džiugiau nusiteikti supančio pasaulio atžvilgiu.
Esama ir tokios muzikos, kuri sveikatą veikia neigiamai. Tai visai nesusiję su išliekamąja muzikos verte ar jos stiliumi. Svarbiausia – muzikinių frazių pobūdis. Didžiausią neigiamą poveikį turi tie kūriniai, kuriuose sutrikdoma muzikos harmonija, ritmas nelygus, trūkčiojantis, dažni disonansiniai sąskambiai. Tokia muzika gali sutrikdyti širdies darbą, kvėpavimą. Kenksminga laikoma ir pernelyg garsi muzika. Pavyzdžiui, grojimas būgnais, kai viršijama 100 decibelų riba, gali sukelti alpulį.
Mitai apie muziką
Muzikos poveikis žmogui akivaizdus. Tiesa, kartais ir kiek perdedamas. Pamėginkime išsklaidyti keletą populiarių mitų.
Mitas: Įrašant muziką galima sukurti vadinamuosius „šėtono tekstus“, kurie, klausantis atgal sukamo kūrinio, siunčia tam tikrus pranešimus. Esama teiginių, kad tokių pranešimų yra kai kuriose Beatles, Queen, Led Zeppelin ir netgi Britney Spears dainose.
Tiesa: Eksperimentais įrodyta, kad žmogaus pasąmonė vis dėlto nesuvokia atgal sukamo teksto ir klausosi dainų realiame laike, jas sukant tik į priekį. Įprastai išklausytos dainos pasąmonė savarankiškai atgal nepersukinėja ir taip užkoduotų sakinių nesuvokia.
Mitas: Muzikoje, kaip ir kine, galima sukurti 25 kadro principą, tam tikrą pranešimą, kurį užfiksuotų tik pasąmonė, o sąmonė suvokti nespėtų.
Tiesa: Tokios idėjos įgyvendinti techniškai neįmanoma, nes muzikos garsai nedalomi į kadrus kaip kino juosta.
Mitas: Muzikoje slaptus pranešimus galima užkoduoti ultragarsais.
Tiesa: Šiaip ar taip, ultragarsų mes negirdime. Taigi neįmanoma ir tai, kad paklustume ultragarsu mums perduodamoms komandoms.
