- Prisiminkime Jūsų jaunystę. Kaip susižavėjote autosportu?
- Pats esu kilęs iš Tauragės – pas mus taip pat vykdavo ralio čempionatai. Įdomiausia tai, jog jie būdavo rengiami naktį, kas mus, vaikus, labai žavėjo – bėgti, pasižiūrėti, sekti... Taigi, pati pradžia tokia ir buvo.
- Kada pats įsitraukėte į šį sportą?
- Sportu pradėjau užsiiminėti jau pakankamai brandaus amžiaus, maždaug 35-erių metų.
- Didelę savo gyvenimo dalį skyrėte būtent autosportui, ar nesigailite?
- Ne, iš tikrųjų, turiu pripažinti, jog tai buvo vieni iš žaviausių mano gyvenimo metų ir tai – labai fainai praleistas laikas.
- Tuomet atskleiskite, ką šis sportas Jums davė?
- Ralis susideda iš dviejų dalių: laisvojo pravažiavimo ir greičio ruožo. Laisvajame pravažiavime niekada negali pavėluoti, turi atvažiuoti tau skirtu laiku, todėl tai ir gyvenime lengvai pritaikomas dalykas – niekada nevėluoti. Antrasis – greičio ruožas – išmokė mane kuo greičiau pasiekti norimą tikslą.
- Dakaro pavadinimas figūruoja visoje Jūsų biografijoje – dykumų lenktynėse dalyvavote net keturis kartus. Kuris kartas buvo pats įsimintiniausias?
- Na žinoma, daugiausia „smėlio suvalgyta“ buvo pirmajame Dakare, jis buvo sunkiausias visomis prasmėmis ir paliko didžiausią įspūdį. Žiūrėdamas į savo istoriją, galiu pasakyti, kad tai buvo tikras Afrikos Dakaras, nes Pietų Amerika jau yra šiek tiek kitokia.
Nepaisant patirtų sunkumų, A. Petraitis pasiryžęs dalyvauti šiais metais startuosiančiame Motodakar.lt projekte. Tai pirmasis lietuviškas moto projektas, subūręs savo srities profesionalius į vieną komandą, kurios pagrindinis tikslas – startuoti 2018-ųjų metų pradžioje vyksiančiame dakaro ralio maratone. Paklaustas, kiek laiko reikia norint pasiruošti šioms lenktynėms, A. Petraitis teigė, jog treniruotis reikia nuolat: „Tai priklauso nuo tavo tikslo. Jeigu norima kilti į aukštesnes pozicijas, tuomet tai turi būti nenutrūkstantis viso gyvenimo pasiruošimo procesas. Tai kasdienis darbas, besitęsiantis visos sportinės karjeros metu. O iki kito Dakaro, tuomet tu turi metus laiko“.
Paklaustas apie tai, kas Dakaro ralyje yra sunkiausia, pašnekovas teigė, jog yra daug sudedamųjų dalių, tačiau jam pačiam atrodo, jog sunkiausia išlaikyti koncentraciją visų rungtynių metu: „Ten tave „iškankina“, važiuojant kaupiasi nuovargis, atsiranda daugiau bemiegių naktų, todėl sunku jausti save ir visą laiką žinoti, ką tu ten veiki. Būna akimirkų, kai pats nebesupranti, kur tu randiesi, todėl reikia mėginti „sugrįžti“ į save ir vėl susikoncentruoti“. Nepaisant įtempto darbo grafiko, lenktyninkas savo dienotvarkėje atranda laiko ir ledo rituliui.
- Aurelijau, pastaruoju metu Jus dažnai galima pastebėti ir ledo ritulio aikštelėje. Kaip atradote šį sportą?
- Ledo ritulys atėjęs iš mano vaikystės – puikiai prisimenu savo tėvelio galandamas pačiūžas ir taisomas sulaužytas lazdas... Man pačiam net keista, kad po tiek metų kažkas tarsi pamojo pirštu ir pakvietė – eik, čiuožk. Kiek sugebu, tiek ir čiuožiu – tai tikrai yra labai smagus mano pomėgis.
- Kaip žinia, prisijungėte prie naujo moto projekto – Motodakar.lt. Jūsų ir vėl laukia Dakaras, todėl ledo ritulys, tikriausiai, vėl liks primirštas?
- Jeigu pavyks išvažiuoti į Dakarą, tuo metu, kol jame dalyvausiu – taip. Manau, kad tam tikra prasme ledo ritulio ilgiuosi lygiai taip pat, kaip visą laiką ilgiuosi Dakaro.
Didžiąją gyvenimo dalį A. Petraitis užsiiminėjo autosportu, tačiau paklaustas teigė, jog motokroso sporto šaka taip pat yra gana panaši: „Vienas sportas turi vienus privalumus, kitas – kitus. Važiuojant motociklu lengviau stebėti tai, kas vyksta aplink, tačiau motokrosas reikalauja ir didesnės fizinės ištvermės. Šios sporto šakos panašios ir tuo pat metu visiškai skirtingos“.
Pašnekovas pridūrė, jog patekęs į 2018-ųjų metų Dakarą stengsis, kad visos komandos darbas būtų tiksliai suderintas ir viskas veiktų tarsi laikrodis, o sau pačiam šmaikščiai palinkėjo, jog pirmasis vadovavimo „blynas“ nebutų prisvilęs.
Visas Motodakar.lt projekto naujienas sekite TV3.lt ir TV3play skiltyje „Kelias į Dakarą“ bei Facebook puslapyje facebook.com/motodakar.lt
