Apie vieną iš naujausių telefoninių apgavikų istorijų, portalui tv3.lt papasakojo vilnietė Agnė (redakcijai pavardė žinoma). Moteris atskleidė, kad antrą kartą susidūrė su tokiais skambintojais.
Derino susitikimo laiką
Bene dažniausiai minima telefoninių sukčių versija – įvykusi nelaimė artimiesiems, dėl kurių sukeltų padarinių ir reikia sumokėti pinigus. Vargu, ar yra dar negirdėjusių šios istorijos. Būtent todėl sukčiai gudriai pasitelkia naujas istorijas.
„Man paskambinęs vyriškis prisistatė policijos pareigūnu iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT). Žinoma, jis nurodė savo pareigas, pavardę. Ir pranešė, kad tarp sulaikytų keturių asmenų daiktų, rado mano asmens tapatybės ir banko kortelės kopijas.
Jis išvardino keturias pavardes, paklausė ar nors vieną asmenį pažįstu. Šiek tiek išsigandau, pasimečiau, bet greitai pagalvojau, kad nė vieno nepažįstu. Tada pareigūnas pasakė, kad reikia patikrinti, ar keturi sulaikyti įtariamieji nebus pasisavinę mano pinigų ar paėmė kreditą mano vardu“, – portalui tv3.lt pasakojo Agnė.
Moteris teigė, kad jau antrą kartą jai skambino telefoniniai sukčiai. Pirmą kartą nuo savo duomenų atskleidimo ją sustabdė mama, supratusi, kad skambina tikrai ne policijos atstovai.
„Šis kartas nuo pirmojo skyrėsi tuo, kad su manimi kalbėjęs FNTT pareigūnas nesiūlė iš karto savo duomenų atskleisti telefonu. Jis paklausė, kada galėčiau atvykti į komisariatą, atpažinti vyrus, gal jie dar mano daiktų turi ir peržiūrėti sąskaitą, ar nėra dingusių pinigų. Pareigūnas pasiūlė derintis valandą, nurodė konkretų kabinetą.
Todėl aš iškart ėmiau su kolegėmis tartis, kada galėčiau išeiti į susitikimą. Bet tada vėl pagalvojau, kam gaišti laiką važiuojant, gal jie gali viską pažiūrėti per kompiuterines sistemas. Paskambinau tuo pačiu numeriu, tartis dar kol kas dėl laiko, bet tada jau man pareigūnas pats pasiūlė nesigaišinti, jeigu nenoriu ir tiesiog telefonu padiktuoti banko prisijungimus, kad jie viską patikrintų.
Šią akimirką lyg ir atsikvošėjau, kad taip negali būti. Tada pasakiau, kad prisiminiau iš vis neturinti banko kortelės. Vyras kitame laido gale pradėjo iš manęs juoktis ir pasakęs, kad laikas įsigyti, numetė ragelį. Dar vėliau, pakalbėjusi su kolege sužinojau, kad man tas pareigūnas ir adresą netikslų komisariato nurodė“, – prisiminė vilnietė.
Regis, moters budrumas suveikė pačią svarbiausią akimirką, nes noras sutaupyti laiko ir pačiai pasiūlant duomenis atskleisti telefonu – galėjo jai kainuoti labai brangiai.
Policija: reikia pasitikrinti tris dalykus
Visuomenę nuolat apie telefoninių apgavikų pinkles informuoja policijos pareigūnai. Jie atnaujina informaciją apie dažniausius apgaudinėjimo būdus, istorijas ir scenarijus tam, kad žmonės juos pažintų ir nepatektų į apgaulę. Policijos atstovas priminė tris svarbius momentus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
„Labai geras pavyzdys, kaip žmonės turėtų pasitikrinti informaciją, adresus. Be to, policija ir FNTT iš vis nieko bendro neturi, nors gal žmonės nelabai atskiria. Trečias dalykas – tai reikėtų pasiskambinti nurodytiems asmenims“, – išgirdęs portalo tv3.lt skaitytojos istoriją teigė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Pasak jo, policijos kvietimų telefonu nebūna daug.
„Žmonės turi teisę neatvykti, jeigu būna pakviečiami tik telefonu. Policija kartais skambina žmonėms pakviesti atvykti į apklausą, bet jeigu žmogus nepasitiki, jis gali laukti šaukimo. Be to, tokiais atvejais, kai praneša apie kažkokiu sulaikytus asmenis ir rastus daiktus, galima skambinti į komisariatą ar nurodytam tyrėjui ir pasitikslinti dar pačiam“, – priminė policijos atstovas.
Telefoninių sukčių taikinys yra konfidenciali informacija ir elektroninės bankininkystės duomenys. Policija primena, kad konfidenciali informacija yra atpažinimo kodas, slaptažodis, 24 slaptažodžiai kortelėje, sąskaitų numeriai. Tai pagrindiniai duomenų komponentai, reikalingi naudotis pinigais, esančiais asmens sąskaitoje (kortelėje), taip pat paskolų iš kreditą teikiančių bendrovių operacijoms atlikti.
Taip pat policijos pareigūnai primena apie dar vieną sukčiavimo būdą - nusikaltėlis įtikina daikto pardavėją, kad nori avansu pervesti pinigus jam į sąskaitą už prekę ir prašo asmens pasakyti ne tik sąskaitos numerį, bet ir prisijungimo slaptažodžius.
Dažnai nusikaltėlis pasako, kad nepavyksta iš karto pervesti pinigų ir reikia daugiau duomenų, kad būtų galima skubiai atlikti pavedimą. Jei daikto pardavėjas atskleidžia sukčiui elektroninės bankininkystės duomenis, šis, pasinaudojęs jais, palieka žmogų be pinigų sąskaitoje ar dar ir skolą greituosius kreditus teikiančiai bendrovei.