Užsimenama, kad netrukus sugriežtinimų sulauks ir baltarusiai. O tarp Lietuvoje jau esančių baltarusių taip aktyviai įsisuko Lukašenkos kagėbistai, kad perspėjimus siunčia ir saugumo departamentas.
Prieš mėnesį, pačiame Vilniaus centre, greta paminklo Vincui Kudirkai ir Vyriausybės pastato, musulmonai surengė bendrą maldą. Šlovino Alahą – tokie vaizdai, tarytum atspindys to, kas vyksta su migracija Lietuvoje.
Šiemet pirmą kartą pasiekta simbolinė riba – užsieniečių skaičius mūsų šalyje perkopė 200 tūkstančių. Per mažiau nei 2 metus, šis skaičius padvigubėjo. Palyginimui – Klaipėdoje gyvena apie pusantro šimto tūkstančių žmonių. Tad didžiuosiuose miestuose atvykėlių matyti vis daugiau.
„Augantis srautas kelia grėsmę, nes mums darosi akivaizdu, kad sunkiau užtikrinti kontrolę ir pačius integracijos procesus“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Daugiausia – ukrainiečių
Daugiausia Lietuvoje yra ukrainiečių – apie 85 tūkstančiai. Iš karto po jų rikiuojasi baltarusiai, jų pas mus yra apie 60 tūkstančių. Trečioje vietoje Rusijos piliečiai, jų pas mus atvykę apie 16 tūkstančių. Tiesa, ukrainiečių skaičius mažėja, dalis karo pabėgėlių grįžta į savo tėvynę.
O baltarusių į Lietuvą plūsta vis daugiau. Konservatoriai Kasčiūnas su Saudargu registruoja pataisas, kad norint pratęsti leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, trečiųjų šalių piliečiams teks išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą.
„Tai reiškia, pagyvenus 5 metus, atidirbus čia, tu arba mokiniesi valstybinę kalbą, išlaikai egzaminą tam tikrą ir integruojiesi, arba... sėkmės. Ačiū“, – tvirtina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Sparčiai daugėja ir viduriniosios Azijos gyventojų – kirgizų, uzbekų, tadžikų. Netrūksta ir kazachų bei indų. Nors jų skaičiai siekia po kelis tūkstančius, tačiau tendencijos tokios, kad jų atvyksta vis daugiau.
Didžioji dalis atvykėlių dirba vairuotojais, maisto išvežiotojais, statybininkais. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų – kaip programuotojai, bendrame užsieniečių katile nedaug – tik apie 6 tūkstančiai.
„Jeigu jau atvykai į vieną įmonę dirbti, tai turi 6 mėnesius ten ir dirbti, negali kaitalioti“, – sako Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Plūsta ir baltarusiai
Pavojaus signalus siunčia ir Valstybės saugumo departamentas. Su plūstančiais baltarusiais, suaktyvėjo ir Baltarusios KGB veikla Lietuvoje, anot saugumo vadovo Dariaus Jauniškio, Lukašenkos KGB veikla Lietuvoje yra aktyviausia per visą istoriją.
„Pastaruoju metu išryškėjo neraminanti tendencija, kai imigrantai tampa priedanga priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų veikimui“, – tvirtina vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Mes kitą savaitę pas ministrę rinksimės ir tarsimės dėl konkrečių formuluočių, dėl galimų ribojimo priemonių išplėtimo Baltarusijos piliečiams ir kitą savaitę turėsime daugiau žinių“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Nors visus atvykėlius saugumiečiams tikrinti darosi jau sudėtinga, bet per metus pavyko nustatyti daugiau nei 1600 baltarusių, kurie kelia grėsmę mūsų šalies saugumui. Pataisos siūlomos ir tokiems atvykėliams – siūlo iš jų atimti biurokratinio vilkinimo teisę.
„Jeigu jau yra priimtas sprendimas, administracine tvarka, ar teismo sprendimas dėl to, kad yra stabdomas galiojimas leidimo, arba jis nesuteikiamas, arba nesuteikiamas prieglobstis, tai ir būti Lietuvoje negalima. Jis privalėtų išvykti nedelsdamas ir apeliuoti, laukiant Lietuvoje tolesnių sprendimų, jau jam nebebūtų galima“, – teigia Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Baimė dėl terorizmo
Šiemet vasarą Aušrinės Armonaitės vadovaujama ministerija įsiklausė į Lietuvos verslininkų prašymus ir nusprendė steigti išorės paslaugų centrą Nigerijoje. Jo esmė – palengvinti Nigerijos piliečių galimybes gauti leidimus atvykti ir dirbti Lietuvoje.
Bet kilo kritikos banga, pirštu baksnota į tai, kad Nigerijoje veikia teroristų grupuotė „Boko Haram“, kilo baimių, ar į Lietuvą neatvyks teroristai iš Afrikos. Tąkart idėjos atsisakyta, bet dabar siūloma tokių centrų steigimą derinti su saugumo departamentu.
„Pagal grėsmes, pagal kultūrinį artumą, nori nenori, tą politkorektiškumą truputėlį reikia stumti į šoną ir realiai kalbėti apie tas šalis, iš kurių atvykstanti darbo jėga būtų ne tik darbo jėga, bet ir besiintegruojanti bendruomenė į mūsų valstybės gyvenimą“, – tvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Dabar konservatoriai siūlo, kad tokie išorės paslaugų centrai atsirastų tik tose šalyse, kuriose leidžia saugumas. Be to, bus peržiūrėti ir jau esami centrai, kai kurie gali būti uždaryti. Bet kol kas valdžia nesako, kurie.
O Bilotaitė tikina, kad netrukus suburs ir darbo grupę, kuri turės parengti Lietuvos migracijos politikos strategiją. Aiškiai sudėlioti ką ir iš kokių šalių įsileidžiame, kaip integruojame ir kokias taisykles jiems nustatome.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
