Gydytojas Robertas Badaras sako, kad pirmiausiai reikia suprasti, kad vandenilio peroksidas nėra natūrali medžiaga ir ji organizme sukelia vadinamą oksidacinį stresą – tai procesas, kurio metu susidarę laisvieji radikalai atakuoja ląsteles ir sukelia dažnai negrįžtamus pakitimus.
„Peroksido fermentai yra pagrindinis cheminis faktorius dėl kurio vystosi kepenų cirozė. Žinau, kad tie kurie labai tuo tiki, nesutiks su manimi, bet tai yra toksinė medžiaga ir tai yra galingas oksidatorius. Neseniai turėjome vyresnio amžiaus moterį, kurios nudegimas nebuvo rimtas, bet esame matę ir kur kas rimtesnių, kuriuos paliko vandenilio peroksidas“, – sako gydytojas R. Badaras.
Baigiasi vidiniais nudegimais
Tiesa, šiuo būdu pasigydyti norintys žmonės vartojo vandenilio peroksidą įvairiomis dozėmis ir būdais. Toksikologas nurodo, kad tai jau ne pirma savigydos mada, su kuria teko susidurti praktikoje – yra ir tų, kurie gydosi žibalu ar šlapimu.
Nors ant vaistinėse parduodamo vandenilio peroksido nurodoma, kad jis yra skirtas tik išoriniam vartojimui, tačiau toks įspėjimas nesustabdo žmonių ir jie dalijasi savo patirtimis su kitais. Vienas iš būdų – įlašinti keletą jo lašų į vandens stiklinę.
Gydytojas sako, kad jeigu žmogus laikysis šio patarimo, didelio korozinio pažeidimo savo organizme nepadarys, tačiau vis tiek ragina neapsigauti, nes tai neatneš jokios naudos jūsų organizmui.
„Jeigu skrandyje yra opų, į vidų patekęs peroksidas pradės putoti. Peroksidas yra oksidatorius ir viena iš pagrindinių trijų korozinių medžiagų. Iš tikrųjų, labai didelės žalos šis organizmo valymo būdas gal ir nepadarys, tačiau jokios mokslinės medžiagos dėl jo efektyvumo ir naudos organizmui nėra. Tai yra dar viena interneto legenda, kurių iki šiol esu matęs ne vieną“, – sako jis.
Tačiau gydytojas R. Badaras pabrėžia, kad per jo praktikos metus ne vieną kartą teko susidurti su žmonėmis, kurie į ligoninę pateko būtent dėl bandymo gydytis gerdami vandenilio peroksido tirpalą.
„Vis pasitaiko vienas ar kitas pacientas su įvairiais nudegimais, kuriuos sukėlė toks organizmo valymo ir gydymosi būdas, tačiau jie vis tiek išeina iš ligoninės tvirtai įsitikinę, kad kaltas ne peroksidas, o plokščiapadystė, kariesas ar dar kas nors, kai mes aiškiai matome, kad tai yra oksidozės pakenkimai.
Dažniausiai tai yra stemplės, skrandžio stemplės nudegimai. Stemplė yra labiau pažeidžiama, nes ji nėra tokia atspari chemijai, kaip skrandis“, – sako jis ir priduria, kad, laimei, toks savigydos būdas dar netapo masiniu judėjimu.
