V. Landsbergio teigimu, valstybių vadovai neturėtų nusileisti iki tokio lygmens, kai dialogo prašo lyg pavaldiniai. Pirmiausia reikėtų susitarti, ką abi pusės vadina dialogu.
Neaišku, ar Putinas nori dialogo
„Dialogas gali būti pageidavimų koncertas, kuriame nėra abiejų pusių pageidavimų. Viena pusė prašosi, o kita žiūri iš aukšto. Galbūt suteikia malonę, kaip kokiam žurnalistui, kuris prašosi interviu.
Bet šiame lygmenyje, jei kalbame apie dialogą, tai valstybių dialogą išreiškia valstybių vadovų dialogas, kitų aukštų asmenų – užsienio reikalų ministrų ir panašiai. Dabar mes nežinome, ar Vladimiras Putinas ir jo valdančioji grupė nori dialogo, gal kartais nori tik tai fake'o – tariamo dialogo, arba iš viso nieko nenori. Tik nori, kad kažkas kitas norėtų ir nuolankiai prašytų: „suteikite man dialogą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo V. Landsbergis.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko teigimu, tokio dialogo metu prašytojas tik galės pasidžiaugti, kad pasiekė dialogo kaip fakto.
„Dažnai taip ir būna formuluojama, geriau kalbėti apie nieką, bet vis dėlto kalbėti, negu nesikalbėti.
Tačiau galima suabejoti ir tokia vertinimo kryptimi, nes kalbėjimasis dėl kalbėjimo labai lengvai virsta apgavyste, kai tuo pačiu metu kalbamasi ne žodžiais, o veiksmais – ginklais ir panašiai. V. Putinas pasididžiuodamas yra sakęs: „jie kalba, o aš veikiu“. Tada kalbėjimasis gaunasi tik priedanga tikrajam kalbėjimuisi veiksmais“, – sakė V. Landsbergis.
Naivu, kai pastatai save į pažeminto padėtį
Reaguodamas į E. Macrono pasisakymą, kad su Rusija tikisi nenaivaus dialogo, V. Landsbergis teigė, kad dialogas naivus tada, kada naivi pusė džiaugiasi, kad su ja išvis kalbamasi.
„Ji (naivi pusė – aut. past.) pastatė save į kokio tai pažeminto padėtį. Tai nėra tikras dialogas. Tai tik dialogo subjektas, jei kas nors įsivaizduoja, kad jis yra padėties šeimininkas, o kitas tik interesantas, kuris prašosi pokalbio. Tai visai kas kita negu du interesantai, kurie nori rezultato ir ne šiaip sau dėl vaizdo, o svarbiausiais klausimais.
Neturi būti padėties, kada vienas yra viršesnis, o kitas yra tartum pavaldinys, kuriam leidžiama, ko nors paklausti.
Kitų valstybių vadovai neturi nusileisti iki tokio lygmens, kaip Putino didžiųjų dialogų su tauta, kada visi klausimai iš anksto buvo suderinti ir tik jų leidžiama paklausti“, – kalbėjo V. Landsbergis.
V. Landsbergis pripažįsta, kad natūralu, jog klausimai būna suderinti, tačiau jie turi būti suderinti abipusiu interesu, o ne dialogu kaip forma.
„Dar būna ir tokie būdai, kai dialogas pavirsta monologu. Kai yra tariamas dialogas, bet iš tikrųjų vienas tik tai pasako, ką jis nori pasakyti, o antrosios pusės net nesiklauso“, – teigė V. Landsbergis.
Putinas svarbių temų nelies
V. Landsbergio manymu, svarbių ir tikrai aktualių temų V. Putinas dialoge tikrai nepalies.
„Apie ką (kalbėti – aut. p.)? Apie paramą Baltarusijos fašizmui? Apie „Novičioko“ naudojimą politikoje? Būtų labai naudingi tokie dialogai, bet mes suprantame, kad Kremlius neis į dialogą tokia tema, nors tai yra skaudi dabartinių santykių ir net tragedijų tema“, – sakė V. Lansbergis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Į Lietuvą oficialaus vizito pirmadienį atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis vizito metu daug dėmesio skyrė situacijai Baltarusijoje.
Prancūzijos prezidentas Lietuvoje viešėjo dvi dienas. Antradienį jis lankė Rukloje NATO batalione tarnaujančius prancūzų karius.