Tuomet egzorcistas praneša buto savininkui, kad po jo darbo atmosfera netrukus pagerės, naudą, tikėtina, pajus ir visas namas. Už ritualą, kuris trunka valandą, egzorcistas gauna 155 eurus.
Specialistas pasakoja, kad kiekvieną savaite jis „išvaro dvasias“ iš kelių butų ir padeda vienam apsėstajam.
Ir P.Moscato tikrai nėra vienintelis asmuo, besiverčiantis tokia veikla. Internete galima rasti daug privačiai dirbančių egzorcistų, gydytojų, mediumų, šamanų ir energetikų, kurie siūlo savo paslaugas. Viena ceremonija gali kainuoti iki 500 eurų. Daugelis gali padėti tuo atveju, jei asmuo mano, kad jo namuose šeimininkauja vaiduokliai arba dvasios. Kiti imasi ir nutrūkusios meilės ar griūnančių santykių klausimų.
Vienas netoli Paryžiaus gyvenantis asmuo, save vadinantis egzorcistu, tvirtina, kad per mėnesį jis paprastai uždirba apie 12 tūkstančių eurų.
Taigi, Prancūzijoje klesti egzorcistų verslas. Bet kodėl?
Pasak pačių egzorcistų, jų verslas klesti todėl, kad užsakovai per jų ritualus gauna norimus dalykus. P.Moscato, pavyzdžiui, tvirtina, kad kreipimųsi į jį skaičius staigiai išaugo po Prancūzijoje įvykdytų teroristinių išpuolių 2015 metų pabaigoje. Anot jo, trys Prancūzijos dalys yra ypatingai jautrios „juodajai magijai“ - tai Paryžius, Lionas ir Prancūzijos Rivjera , kur jaučiamas vietinės mafijos suaktyvėjimas. Yra tikinčių, kad egzoscistai gali padėti šiais klausimais.
Alessandra Nucci, rašanti katalikiškomis temomis ir dalyvavusi Romoje vykusiame Tarptautinės egzorcistų asociacijos susitikime, tvirtina, kad Europoje atsiranda vis daugiau privačių egzorcistų, kurie siūlo savo paslaugas. Anot jos, privatūs egzoscistai užpildo vakuumą, kuri palieka nenorintys šio darbo dirbti kunigai – „bažnyčia per ilgai neigė egzorcizmą nepaisant to, kad tokio dalyko reikėjo visuomenei“.
Priežastys, dėl kurių žmonės kreipiasi į egzorcistus, yra labai įvairios. Apytiksliai pusė šalia Paryžiaus gyvenančio egzorcisto klientų, pavyzdžiui, yra imigrantai. Čia daug atvykėlių iš Afrikos, kurie yra labiau linkę pasitikėti privačiais egzorcistais, o ne bažnyčios tarnais. Kiti klientai, tokie kaip savininkas buto, kuriame lankėsi P.Moscato, kreipėsi dėl to, kad apie ritualus išgirdo iš draugų. Tokie asmenys nepraktikuoja ėjimo į bažnyčią ir kreipimosi į kunigus. Dar vienai žmonių grupei privatūs egzorcistai patinka dar ir tuo, kad juos lengvai ir paprastai galima rasti bei užsisakyti internete.
Kol kas tai vis dar nišinis verslas, tačiau jo populiarumas gali augti, pavyzdžiui, imigrantų bendruomenėse. Tokie paprasti ritualai, kaip Philippe Moscato atliktasis, atrodo visiškai nepavojingas ir netgi pramoginis. Tačiau išlieka ir rizika: kai kuriose žiauriuose ritualuose dalyvavę asmenys, įskaitant ir vaikus, per „dvasių išvarymo“ seansus kartais net miršta. Atsakingesni privatūs egzorcistai tvirtina, kad „dvasių išvarymo" galima imtis tik tuomet, kai besikreipiantis pasikonsultuoja su gydytoju ar psichiatru.
Bendrai vertinant, tie, kurie moka už tokius ritualus, tiki, jog gauna norėtų rezultatų. Tai yra panašus pasirinkimas kaip tikėjimas homeopatinių vaistų ar astronominių prognozių tiesomis.
