Karas Ukrainoje. Zelenskis įvardijo, kokias užduotis iškėlė naujam kariuomenės vadui Syrskiui: „Laukiu tokių pokyčių“

Svarbiausi įvykiai:

00:12 | „Tai nėra šou. Kiekvienas metras pažymimas krauju“: įsimintiniausios Valerijaus Zalužno citatos

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, apie kurio atleidimą iš pareigų buvo paskelbta ketvirtadienį, dvejus metus sąžiningai ir atvirai kalbėjo apie karo eigą. Jo komentarai dažnai primindavo „šaltą dušą“, rašo „Obozrevatel“.

Generolas sugebėdavo priminti greitos ir lengvos pergalės norėjusiam pasauliui apie realią padėtį, įkvėpdavo ukrainiečius ir būdavo cituojamas visame pasaulyje.

Minėtas leidinys surinko įsimintiniausias buvusio Ukrainos kariuomenės vado citatas.

23:44 | Žiniasklaida: Belgodoro srityje sudužęs Il-76 buvo numuštas sistema „Patriot“

Sausio 24 d. Belgorodo srityje nukritęs Rusijos lėktuvas Il-76 buvo numuštas naudojant iš sąjungininkės gautą priešlėktuvinę raketų sistemą „Patriot“, skelbia „The New York Times“.

Apie tai leidiniui anonimiškai komentavo JAV pareigūnai.

Anot pareigūnų, nei lėktuve buvo ukrainiečių karo belaisvių, Ukrainos pajėgos apie tai nežinojo. Kita svarbi detalė – Rusija galėjo perdėti skelbdama apie žuvusiųjų skaičių.

„Panašu, kad Ukraina veikė remdamasi teisėta, bet klaidinga žvalgybine informacija. Lėktuvas anksčiau buvo naudojamas raketoms gabenti, todėl jis yra labai vertingas objektas“, – pažymi leidinys.

JAV pareigūnai nepatvirtino lėktuvo keleivių tapatybių, tačiau nurodė, kad bent keli iš jų galėjo būti karo belaisviai.

Primename, kad sausio 24-osios rytą Belgorodo srityje sudužo karinis transporto lėktuvas Il-76. Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad lėktuvą numušė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, lėktuve buvo 65 ukrainiečių karo belaisviai, kurie buvo gabenami mainams.

Planus keistis karo belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos tą dieną  patvirtino Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.

23:27 | Ukraina susigrąžino 100 belaisvių

Ukraina susigrąžino 100 kalinių iš Rusijos nelaisvės, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Sky news“.

Dauguma jų – Mariupolio gynėjai.

23:21 | Britų ambasadorius: per NATO viršūnių susitikimą Vašingtone Ukraina neturėtų tikėtis didelio šuolio į priekį

Įstoti į NATO siekianti Ukraina neturėtų tikėtis didelės pažangos per NATO viršūnių susitikimą Vašingtone, interviu „Politico“ sakė Jungtinės Karalystės ambasadorius NATO Davidas Quarrey, pranešė „Ukrinform“.

„Nesitikiu didelio šuolio į priekį, daugiausia dėl tikėtinos padėties vietoje“, – sakė britų diplomatas.

Jis pridūrė, kad JK yra „visiškai įsitikinusi, jog Ukrainai užims savo teisėtą vietą NATO, tik klausimas, kada, o mūsų darbas čia yra toliau remti Ukrainą, jai vis labiau artėjant prie Aljanso“.

NATO sąjungininkės seniai pareiškė paramą Ukrainos siekiui įstoti į NATO, tačiau iki šiol nepateikė aiškaus narystės termino.

22:58 | Ukraina: kaimo gyventojai sumušė moterį, palaikę ją karinio komisariato darbuotoja

Policija analizuoja gautas nuotraukas bei vaizdo medžiagą ir ieško kelyje Kosmačiaus kaime kilusio konflikto, per kurį buvo sumušta automobilį vairavusi moteris ir jos 6 metų duktė, dalyvių.

Tai ketvirtadienį „Ukrinform“ korespondentui pranešė Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos Ivano Frankivsko srityje komunikacijos sektoriaus vadovas Andrijus Jackivas.

„Kosmačiuje policija analizuoja gautus vaizdo įrašus bei nuotraukas ir nustato kelyje kilusio konflikto dalyvius“, – sakė pareigūnas.

Anot jo, policija dar nesvarsto galimybės perkvalifikuoti proceso, pradėto dėl incidento kelyje.

„Šiuo metu Kosmačiuje žmonės nesibūriuoja. Policija stebės šį regioną“, – pridūrė A. Jackivas.

Jis pažymėjo, kad teisėsaugininkai visuose regionuose taiko sugriežtintą tarnybos režimą, atsižvelgdami į karinę padėtį šalyje.

Pareigūnas taip pat patvirtino, kad pranešimų apie kelių blokavimą iš kitų Pakarpatės rajonų policija šiomis dienomis negavo.

Kaip rašė „Ukrinform“, trečiadienį Ivano Frankivsko srities Kosmačiaus kaime maždaug šimtas žmonių užtvėrė kelią, kad nepravažiuotų teritorinio komplektavimo centro (karinio komisariato) automobiliai, apie kurių tariamą pasirodymą melagingai buvo pranešta vietiniuose socialiniuose tinkluose.

Srities gyventoja Ivanka Vandžurak feisbuke parašė, kad ją ir jos šešerių metų dukterį Kosmačiuje sumušė vietiniai. Minia įtūžusių moterų, apsiginklavusių lazdomis ir įvairiais geležiniais daiktais, norėjo apversti automobilį, nes palaikė vairuotoją karinio komisariato atstove. Įpykusios moterys pro automobilio langą trenkė vaikui į galvą ir sumušė jo motiną. Nelaimėlės buvo paleistos tik po to, kai vienas žmogus iš minios sušuko, kad užpuolikės supainiojo automobilius. Nukentėjusiai moteriai medikai diagnozavo smegenų sutrenkimą, o vaikui – nosies lūžį.

Ivano Frankivsko srities policija iškėlė baudžiamąją bylą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 296 straipsnio 2 dalį (Chuliganizmas, įvykdytas grupės asmenų).

Pasak vietos valdžios atstovų, nuo karo pradžios iš Kosmačiaus į frontą išėjo apie šimtą žmonių, iš jų šeši žuvo.

22:34 | Chersono srityje rusų dronas pataikė į automobilį, žuvo du civiliai

Per dar vieną rusų smūgį Chersono srityje du žmonės žuvo, vienas buvo sužeistas – pradėtas tyrimas.

Tai ketvirtadienį pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo faktų“, – rašoma pranešime.

Tyrėjų duomenimis, vasario 8 d., apie 16 val., kelyje prie Beryslavo miesto teisėsaugininkai rado degantį automobilį, kuriame buvo dviejų žuvusių žmonių kūnai. Į transporto priemonę greičiausiai pataikė dronas kamikadzė. Kitos įvykio detalės tikslinamos.

Be to, į ligoninę nugabentas 58 metų vyras, kuris buvo sužeistas per Bilozerkos bendruomenės apšaudymą. Atakos metu jis bandė patekti į slėptuvę.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 7 d. Rusijos kariškiai apšaudė kelias Chersono rajono gyvenvietes. Dėl smūgių Tokarivkos, Molodižnės ir Zelenivkos kaimams buvo sužeisti trys civiliai. Tai 56 bei 62 metų amžiaus vyrai ir 47 metų moteris. Jie visi buvo nugabenti į ligoninę. Vyrų būklė sunki.

21:55 | Paaiškino, kaip Zalužno atleidimas gali atsigręžti prieš Zelenskį

Ukrainos pajėgų vado Valerijaus Zalužno pakeitimas Oleksandru Syrskiu gali atsisukti prieš šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį, rašo „Sky news“.

21:28 | Podoliakas paaiškino Zelenskio sprendimą atnaujinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę

Ukrainos prezidento biuras paaiškino valstybės vadovo sprendimą atnaujinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę būtinybe peržiūrėti kariuomenės veiksmų taktiką ir užkirsti kelią sąstingiui fronto linijoje.

Tai „Telegram“ kanale parašė Prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas, praneša „Ukrinform“.

„Prezidentas Zelenskis nusprendė sistemingai atnaujinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę, įskaitant vyriausiąjį vadą... Sprendimas priimtas dėl būtinybės peržiūrėti veiksmų taktiką, kuri pernai neužtikrino visų reikiamų rezultatų, užkirsti kelią sąstingiui fronte, kuris daro neigiamą poveikį visuomenės nuotaikoms, rasti naujų funkcionalių ir aukštosiomis technologijomis grindžiamų sprendimų, kurie leis išlaikyti ir plėtoti iniciatyvą, taip pat dėl būtinybės pradėti valdymo principų reformavimo armijoje procesą“, – paaiškino M. Podoliakas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 8 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Valerijumi Zalužnu ir padėkojo jam už dvejus Ukrainos gynimo metus.

20:55 | Zelenskis įvardijo, kokias užduotis iškėlė naujam kariuomenės vadui Syrskiui: „Laukiu tokių pokyčių“

Prezidentas Volodymyras Zelenskis naujajam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui Oleksandrui Syrskiui iškėlė kelias užduotis, tarp kurių – detalus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmų planas 2024 metams.

Tai valstybės vadovas pareiškė vaizdo kreipimesi, praneša „Ukrinform“.

„Artimiausiu metu laukiu tokių pokyčių Ukrainos ginkluotosiose pajėgose: ant stalo turi atsirasti realistinis, detalus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmų planas 2024 metams. Atsižvelgiant į realią situaciją mūšio lauke dabar ir perspektyvas", - sakė prezidentas.

Be to, anot jo, kiekviena kovinė brigada priešakinėse linijose turi gauti efektyvios vakarietiškos ginkluotės – ši ginkluotė turėtų būti sąžiningai perskirstyta fronto naudai.

V. Zelenskis kaip dar vieną užduotį įvardijo logistikos problemos sprendimą. „Avdijivka neturėtų laukti, kol generolai išsiaiškins, kur jų sandėliuose įstrigo dronai“, – pareiškė jis.

Prezidentas pabrėžė, kad kiekvienas generolas turi pažinti frontą, nes „jei generolas nepažįsta fronto, jis netarnauja Ukrainai“.

V. Zelenskis taip pat iškėlė užduotį ištaisyti „perteklinį ir nepagrįstą“ kariškių skaičių štabuose ir sukurti kariuomenėje veiksmingą rotacijos sistemą. „Galima remtis atskirų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinių brigadų ir Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos dalinių, kur tokia sistema taikoma, patirtimi. Rotacija yra būtina“, – pabrėžė jis.

Be to, prezidentas atkreipė dėmesį į būtinybę gerinti karių rengimo kokybę: „Priešakinėse linijose turi būti tik parengti kareiviai“.

V. Zelenskis taip pat priminė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų struktūroje kuriama nauja pajėgų rūšis – Bepiločių sistemų pajėgos, kuriose turi būti paskirtas pirmasis vadas.

Pasak prezidento, komandą „perkrauti“ Ukrainos ginkluotąsias pajėgas vyriausiasis vadas O. Syrskis duos artimiausiomis dienomis.

„2024 metai gali būti sėkmingi Ukrainai tik tuo atveju, jei įvyks efektyvūs pokyčiai Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Mes visi didžiuojamės mūsų armija. Ir mes turime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad Ukrainos armija taptų armija-nugalėtoja“, – pareiškė prezidentas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, prezidentas V. Zelenskis paskyrė generolą pulkininką O. Syrskį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu.

Jis taip pat susitiko su buvusiu vyriausiuoju vadu generolu Valerijumi Zalužnu ir padėkojo jam už dvejus Ukrainos gynimo metus.

20:26 | ES teigia nediskutuojanti dėl sankcijų iš Putino interviu ėmusiam Carlsonui

Šiuo metu Europos Sąjungoje nevyksta jokios diskusijos dėl sankcijų amerikiečių pokalbių laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, kuris ketina paskelbti interviu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ketvirtadienį pranešė atstovas spaudai, reaguodamas į atitinkamas kalbas.

„Ne mūsų reikalas bandyti iš anksto įspėti ar spėlioti, ar valstybė narė ar valstybių narių grupė pasiūlys ką nors įtraukti į sankcijų sąrašą“, – žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai Peteris Stano.

Jis pridūrė, kad nustatyta sankcijų skyrimo procedūra yra konfidenciali.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad šiuo metu atitinkamose ES institucijose nevyksta jokių diskusijų, susijusių su šiuo konkrečiu asmeniu“, – teigė jis, paklaustas apie prielaidą, kad T. Carlsonui gali būti taikomos sankcijos.

Europos įstatymų leidėjas Guy Verhofstadtas pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė, kad ES „turėtų išnagrinėti galimybę uždrausti keliauti“ T. Carlsonui, jei jis „sudaro sąlygas dezinformacijai“ iš rusų prezidento.

Dėl to internete pasirodė spekuliacijų, kad ES svarsto galimybę imtis šio žingsnio, į kurias milijardierius Elonas Muskas atsakė savo 171 mln. sekėjų platformoje parašydamas: „Jei tai tiesa, tai iš tikrųjų keltų nerimą.“

P. Stano priminė, kad iki šiol ES dėl Rusijos invazijos į Ukrainą prieš dvejus metus pritaikė sankcijas maždaug 2 tūkst. asmenų ir subjektų, įskaitant propagandos skleidimu kaltinamą Rusijos žiniasklaidą, pavyzdžiui, transliuotojus „Sputnik“ ir RT.

„Mes tai padarėme dėl to, kad jie nuolat prisideda prie Rusijos karinės agresijos informaciniu karu“, – sakė P. Stano.

Jis pabrėžė, kad bet kokiam ES sankcijų sąrašo papildymui turėtų vieningai pritarti 27 valstybės narės.

„Viskas turi būti pagrįsta pakankamais įrodymais, nes kiekvienas, kuriam ES taiko sankcijas, turi teisę kreiptis į ES teismą“, – teigė P. Stano.

Buvęs Televizijos „Fox News“ laidų vedėjas T. Carlsonas, svarbus respublikono Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininkas ir griežtas JAV karinės pagalbos Ukrainai priešininkas, vyko į Maskvą paimti interviu iš V. Putino. Tai, kaip pranešama, yra pirmas V. Putino interviu duotas Vakarų žurnalistui nuo Rusijos invazijos 2022 metų vasarį.

T. Carlsonas sakė, kad jau įrašytas pokalbis bus transliuojamas ketvirtadienį 23 val. Grinvičo (penktadienį 1 val. Lietuvos) laiku jo interneto svetainėje ir skelbiamas socialiniame tinkle „X“.

„Mes visi galime numanyti, ką Putinas gali pasakyti, – teigė P. Stano. – Tai chroniškas melagis, kuris tiesiog skleidžia melą apie savo neteisėtą operaciją prieš Ukrainos žmones.“

19:55 | Ukraina turi naują kariuomenės vadą: kas žinoma apie Oleksandrą Syrskį?

Ketvirtadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu tapo generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis. „Kanal 24“ apžvelgė naujojo Ukrainos pajėgų vado biografiją.

19:23 | Volodymyras Zelenskis paaiškino, kodėl pakeitė Valerijų Zalužną

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kodėl Ukraina pakeitė savo ginkluotųjų pajėgų vadą, rašo UNIAN. Juo iki šiol buvo Valerijus Zalužnas, tačiau ketvirtadienį pranešta, kad jį keičia iki tol Ukrainos sausumos pajėgoms vadovavęs Oleksandras Syrskis.

18:44 | Naujuoju Ukrainos pajėgų vadu paskirtas Oleksandras Syrskis

Naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu buvo paskirtas Oleksandras Syrskis, praneša „Kanal 24“.

Anot leidinio, Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą dėl naujo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado paskyrimo. Juo tapo generolas pulkininkas O. Syrskis.

18:35 | Zalužnas atleistas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado posto

Ukrainiečių parlamentaras Oleksijus Hončarenka ketvirtadienį paskelbė, kad Valerijus Zalužnas atleistas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų.

Tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“.

Netrukus Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas nurodė, kad „šiandien buvo nuspręsta pakeisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę“.

18:26 | Zelenskis susitiko su Zalužnu ir padėkojo jam už dvejus darbo metus

Prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Valerijumi Zalužnu ir padėkojo jam už dvejus darbo metus.

Kaip rašo „Ukrinform“, valstybės vadovas tai pranešė „Telegram“ kanale.

„Padėkojau už dvejus Ukrainos gynimo metus. Aptarėme, kokio atnaujinimo reikia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Taip pat aptarėme, kas gali būti atnaujintoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybėje. Tokiam atnaujinimui – pats metas. Pasiūliau Valerijui Zalužnui ir toliau būti komandoje“, – sakoma pranešime.

Kaip rašo „Sky news“, V. Zalužnas buvo atleistas.

18:21 | Ukrainos perspektyvos be JAV pagalbos: kažkiek laikysis, o po to – „lėtas pralaimėjimas“

Ukrainos kariuomenė net ir be JAV karinės pagalbos nebus „staiga sutriuškinta“ kare su Rusija, tačiau „pajėgų degradavimas bus neišvengiamas“, rašoma „The New York Times“, remiantis karo analitikų nuomone.

17:40 | Ukraina įvykdė naują kibernetinę ataką prieš Rusiją: rusai susidūrė su rimtu gedimu

Ukrainos žvalgybos pareigūnai įvykdė didelę kibernetinę ataką prieš rusų dronų valdymo programą, rašo „Obozrevatel“. Šią programą okupantai naudoja dronams perprogramuoti, kad ji atitiktų kovinių operacijų poreikius.

Po kibernetinės atakos visa programinė įranga tampa nebeatpažįstama ir tai sukelia didelių nepatogumų okupantams.

Informaciją apie ataką patvirtino Ukrainos žvalgyba.

17:03 | Rusai į Juodąją jūrą išvedė laivą „Admiral Makarov“ su raketomis

Rusai išvedė į Juodają jūrą budėti laivą „Admiral Makarov“, kuris gali gabenti iki aštuonių raketų „Kalibr“, tad raketų pavojaus iš Juodosios jūros lygis padidėjo.

Tai pareiškė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“.

„Šiuo metu stebime fregatos išvedimą į Juodąją jūrą, „Admiral Makarov“ grįžta į kovinį budėjimą. Tai reiškia, kad gali būti panaudota iki aštuonių „Kalibr“ tipo raketų. Bet jis laikosi arčiau Novorosijsko, uosto reido, ten, kur orai šiek tiek ramesni, o ne 4-5 balai, kaip kad atvirame jūrų operacijų teatre Juodojoje jūroje. Priešas vėl demonstruoja raumenis“, – sakė pareigūnė.

N. Humeniuk perspėjo, kad tai reiškia padidėjusį raketų pavojų iš Juodosios jūros akvatorijos.

Kaip jau buvo pranešta, anksčiau Rusijos raketnešiai buvo bazavimosi punktuose dėl audros Juodojoje jūroje.

16:30 | Ministras: Lenkija svarsto priemones, kaip dar labiau sustiprinti sieną su Baltarusija

Ketvirtadienį Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis pareiškė transliuotojui „TVP Info“, kad pastatytas sienos barjeras tarp Lenkijos ir Baltarusijos „neatlieka savo funkcijos“, nes „vis dar yra daug nelegalių kirtimų“, todėl būtina sieną užsandarinti.

Naujasis 206 km ilgio sienos barjeras buvo pastatytas 2022–2023 m., reaguojant į 2021 m. pavasarį kilusią migracijos krizę, kai tūkstančiai migrantų mėgino patekti į Lenkiją. Varšuva dėl krizės kaltino Baltarusijos vyriausybę, kad ji skraidina migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos viliodama melagingu pažadu lengvai patekti į Europos Sąjungą.

„Fizinį“ barjerą sudaro penkių metrų aukščio plieninė tvora su spygliuota viela viršuje, o „elektroninį barjerą“ – stebėjimo kameros ir šiluminio vaizdo stebėjimo įranga. Pastatyti tokią tvorą Lenkijai atsiėjo maždaug 1,6 mlrd. zlotų (368 mln. eurų).

Tačiau Lenkijos vidaus reikalų ministras M. Kierwinskis sakė, jog kartu su naujuoju pasienio užkardos vadu „dirba dėl priemonių, kurios užsandarintų barjerą“. Kalba eina apie tokias priemones kaip specialūs spaustukai, neleidžiantys žmonėms sulenkti tvoros stulpų, ir daugiau elektroninės įrangos, įskaitant judesio detektorius, pridūrė M. Kierwinskis.

Ministras taip pat sakė, kad ministerija stengiasi, jog elgesys su pasienyje pagautais migrantais būtų humaniškesnis, tačiau nepakenkiant Lenkijos saugumui. Svarstoma mintis įsteigti paieškos ir gelbėjimo grupes Sienos apsaugos padaliniuose prie Baltarusijos sienos, kad būtų „užkirstas kelias humanitarinėms krizėms, apie kurias pranešė aktyvistai“.

„Pateiksime visą paketą priemonių, bet noriu pabrėžti viena: svarbiausias tikslas visada bus Lenkijos sienų saugumas“, – sakė M. Kierwinskis.

15:30 | Putinas turi būti patrauktas atsakomybėn už karo nusikaltimus, skelbiama „Human Rights Watch“ ataskaitoje

Naujausioje „Human Rights Watch“ ataskaitoje, kurios išvadas cituoja CNN, skelbiama apie Rusijos vykdytus karo nusikaltimus Mariupolyje, kuomet žuvo tūkstančiai civilių, buvo sugriauta daugybė pastatų ir pradėta plataus masto Ukrainos piliečių šiame mieste rusifikacijos programa.

Tarptautinė žmogaus teisių apsaugos organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) nustatė, kad apsiausties metu Rusijos kariuomenė ne sykį apšaudė ir sugriovė civilius ar miesto infrastruktūros pastatus, o tai yra aiškus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas.

Remiantis palydovų nuotraukomis, vaizdo įrašais ir kitais surinktais duomenimis, ekspertai nustatė, kad karo veiksmų metu žuvo apie 8 tūkst. žmonių ir tai tėra remiantis „kukliausiais skaičiavimais“.

Žuvusiųjų kiekis gali būti daug didesnis, nes žmonių kūnai galėjo likti po griuvėsiais arba palaidoti masinėse kapavietėse.

215 puslapių ataskaitoje, kuri remiasi beveik dvejus metus vykusiu HRW (kartu su „Truth Hounds“) tyrimu, išsamiai aprašyti Rusijos valdžios veiksmai siekiant išnaikinti Ukrainos kultūrą iš miesto nuo pat užgrobimo momento, ukrainiečių judėjimo ribojimas, prokremlinės pasaulėžiūros diegimas mokyklose ir visuomeniniame gyvenime.

Ataskaitoje skelbiama apie tūkstančius rusų sugriautų pastatų, įskaitant ir daugiabučius namus ar ligonines, mokyklas ir universitetus.  

Tyrime taip pat aprašyti 17 rusų padalinių, kurie veikė karo veiksmų šiame mieste įkarštyje – 2022 m. balandį, o taip pat kariuomenės ar politiniai vadai, kurie, anot tyrimo autorių, gali sulaukti teisinės atsakomybės.

Pasak organizacijos „Human Rights Watch“ krizių ir konfliktų skyriaus vadovės Idos Sawyer, „akivaizdu, kad aukšto rango pareigūnai – iki pat prezidento V. Putino – žinojo apie padėtį Mariupolyje ir, atrodo, tiesiogiai dalyvavo planuojant ir koordinuojant miesto puolimą“.

Ataskaitoje rekomenduojama atlikti tyrimą ir patraukti atsakomybėn Vladimirą Putiną bei kitus aukštas pareigas užėmusius rusų valdininkus dėl jų vaidmens Mariupolio apsiaustyje, bei „vykdžius tikėtinai sąmoningą humanitarinės pagalbos bei evakuacijos blokavimą“.

15:05 | Britų žvalgyba: Ukrainos oro gynyba blogina Rusijos antskrydžių prieš Avdijivką tikslumą

Rusijos naikintuvai netoli Avdijivkos dėl nuolatinės Ukrainos oro gynybos grėsmės priversti paleisti amuniciją iš nuotolio, o tai pablogina jų taiklumą, sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos socialinės žiniasklaidos platformoje X paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.

Joje sakoma, kad Rusija tęsia atakas pietrytiniame Avdijivkos pakraštyje, mūšiai vyksta miesto gatvėse. Žvalgybos duomenimis, per pastarąsias dvi savaites greičiausiai įvyko Rusijos karių rotacija ir į Avdijivką buvo pasiųstos papildomos pajėgos, padidinusios spaudimą Ukrainos pozicijoms aplink miestą. Ukraina ir toliau vykdo kontratakas, kad išlaikytų pagrindinį tiekimo maršrutą.

Per pastarąsias keturias savaites iš taktinių lėktuvų į Ukrainos pozicijas Avdijivkoje buvo paleista apie 600 valdomų sviedinių. Vasario 5 d. Rusija padidino raketomis valdomos amunicijos atakų skaičių nuo 30 iki 50 per dieną – 66 proc. daugiau nei per pastarąsias dvi savaites. „Tačiau dėl nuolatinės Ukrainos oro gynybos grėsmės Rusijos naikintuvai yra priversti paleisti šaudmenis iš didesnio nuotolio, o tai pablogina jų taiklumą“, – sakoma žvalgybos ataskaitoje.

14:25 | Žiniasklaida: Erdoganas ketina organizuoti Putino ir Zelenskio susitikimą

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi Turkijos diplomatiniu šaltiniu, skelbia, kad per artėjantį Vladimiro Putino vizitą Turkijoje Ankara ketina pasiūlyti jam pradėti taikos derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu

„Kaip žinote, ponas prezidentas (Erdoganas – red.) pasisako už tezę, kad taikos procese nebus pralaimėjusių pusių. Vizito metu bus pabrėžtas Ankaros pasirengimas surengti lyderių susitikimą, kad būtų užtikrintos paliaubos ir žmonių nuostoliai“, – sakė agentūros šaltinis.

Be to, šaltinis pabrėžė, kad Turkija nė vienai iš šalių „neprimes“ savo idėjų dėl karo užbaigimo.

„Pagrindinis Turkijos tikslas – sustabdyti kraujo praliejimą. Jokių kitų tikslų nėra. Jei šalys susitars, Turkija pasirengusi suteikti visą reikiamą tarpininkavimą“, – pridūrė leidinio šaltinis.

13:46 | Žuvo patyręs ukrainiečių pilotas, atlikęs 385 kovinius skrydžius

Eilinės kovinės užduoties metu žuvo Ukrainos karinių oro pajėgų pilotas Vladislavas Rykovas, pranešama Ukrainos žiniasklaidoje. V. Rykovas atliko 385 kovinius skrydžius, parengė daug naujų pilotų, skelbia jo kolega.

13:18 | V. Zelenskis reikalauja perleisti Ukrainai įšaldytą Rusijos turtą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo perleisti jo šaliai visą įšaldytą Rusijos turtą.

„Viskas turi būti konfiskuota ir panaudota kovai su teroru“, – sakė jis trečiadienio vakarą tradiciniame savo vaizdo kreipimesi.

Ukraina esą glaudžiai bendradarbiauja su savo partneriais, kad būtų priimtas sprendimas dėl Rusijos turto.

Šis galimas finansavimo šaltinis jau beveik dvejus metus su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai svarbus ir dėlto, kad stringa kiti pinigų srautai. Trečiadienį dėl vidaus politinio ginčo tarp respublikonų ir demokratų JAV Senatui nepavyko priimti milijardinio paramos Kyjivui paketo.

Apie užsienyje įšaldytą Rusijos turtą V. Zelenskis Kyjive kalbėjo ir su ES diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu.

„Mums tikrai reikia vieningo ir stipraus sprendimo, – kalbėjo prezidentas. – Sprendimo, kuris įrodo, kad mes kartu gerbiame tarptautinę teisę ir nekreipiame dėmesio į teroristinę valstybę“.

Ankstesniais V. Zelenskio duomenimis, tai būtų apie 300 mlrd. dolerių (278 mlrd. eurų) suma.

13:07 | Karščiausiame kovos taške numuštas rusų sraigtasparnis Ka-52 „Aligator“

Ukrainos pajėgos Taurijos kryptimi numušė rusų sraigtasparnį Ka-52 „Aligator“. Pranešama, kad orlaivis buvo numuštas naudojant nešiojamąją raketų paleidimo sistemą „Igla“.

12:20 | Buvęs Rusijos kariuomenės vadas: nepasivijome NATO ginkluotės, atsilikimas ženklus

Rekordinė Rusijos istorijoje valstybinė ginkluotės atnaujinimo programa, kainavusi 20 trilijonų rublių per 10 metų, buvo nepajėgi panaikinti rusiškų technologijų atsilikimą nuo Vakarų, įsitikinęs buvęs Rusijos generalinio štabo vadas Jurijus Balujevskis. Jo teigimu, karas Ukrainoje atskleidė pagrindinių Rusijos kariuomenės ginkluotės rūšių – artilerijos, raketų paleidimo sistemų, tankų ir aviacijos – problemas.

11:56 | Rusijos komisija rekomenduoja neleisti dalyvauti prezidento rinkimuose B. Nadeždinui

Vilnius, vasario 8 d. (BNS). Rusijos rinkimų komisija rekomenduoja neleisti dalyvauti kitą mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose Borisui Nadeždinui, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida.

Pats politikas socialiniame tinkle „Telegram“ sakė, kad Centrinė rinkimų komisija „atsisakė įregistruoti mano kandidatūrą į Rusijos Federacijos prezidento postą“.

Jis sakė nesutinkąs su tokiu sprendimu ir pažadėjo apskųsti jį teisme.

„Nesutinku su Centrinės rinkimų komisijos sprendimu. Visoje Rusijoje surinkau daugiau kaip 200 tūkst. parašų. Jų rinkimą vykdėme atvirai ir sąžiningai – eiles prie mūsų štabų ir parašų rinkimo punktų stebėjo visas pasaulis“, – parašė jis.

„Dalyvavimas 2024 metų prezidento rinkimuose yra svarbiausias politinis sprendimas mano gyvenime. Nesitraukiu nuo savo ketinimų. Sprendimą apskųsiu Rusijos Federacijos Aukščiausiajam Teismui“, – pridūrė jis.

11:03 | Meras: gausios rusų pajėgos iš visų pusių veržiasi užimti Ukrainos Avdijivkos miestą

Gausios Rusijos pajėgos iš visų pusių veržiasi užimti Ukrainos Avdijivkos miestą prie fronto linijos, ketvirtadienį pranešė šio pramonės centro meras.

„Deja, priešas spaudžia iš visų pusių, nėra nė vienos mūsų miesto dalies, kurioje būtų daugiau ar mažiau ramu. Iš tiesų jie šturmuoja labai didelėmis pajėgomis“, – visuomeninei žiniasklaidai sakė Vitalijus Barabašas.

10:32 | JAV Senatas atmetė 60 mlrd. dolerių paramos paketą Ukrainai

49 senatoriai balsavo už įstatymo projektą, į kurį įtraukta ir 60 mlrd. dolerių karinė parama Ukrainai bei 14 mlrd. Izraeliui. Respublikonų senatoriai reikalavo, kad lėšų konfliktams užsienyje skyrimas būtų susietos su JAV sienos su Meksika apsaugos finansavimu. Prieš kompromisinį pasiūlymą balsavo 50 senatorių. Paketui priimti buvo reikalingi 60 balsų.

Demokratų daugumos Senate vadovas Chuckas Schumeris pareiškė, jog mėgins išgelbėti paramą Ukrainai ir Izraeliu surengdamas naują balsavimą tik dėl šios pagalbos. Tačiau nėra aišku, ar pakankamai respublikonų pritars atskiram teisės aktui dėl šios paramos. Tam taip pat reikalingas 60 senatorių pritarimas.

Pasak „The New York Times“, prieš 118 mlrd. dolerių paketą balsavo ir keturi demokratų senatoriai. Demokratų atstovai kritikavo pernelyg griežtas priemones, numatytas sienos apsaugai. Tuo tarpu už paketą balsavo keturi respublikonai.

Prezidento Joe Bideno demokratai 100 vietų Senate turi nežymią 51 balso daugumą.

09:46 | Ypač sudėtinga padėtis: kairiajame Dniepro krante rusai sutelkė 70 tūkst. karių

Kairiajame Dniepro krante Rusija sutelkė 70 tūkst. karių – dvigubai daugiau nei Avdijivkos kryptimi. Apie tai Ukrainos kanalui „24 Kanal“ pasakojo karinis ekspertas Serhijus Hrabskis.

09:01 | Per naktinę dronų ataką Odesoje ir kituose miestuose apgadinta civilinė infrastruktūra

Naktį į ketvirtadienį rusų dronai atakavo Ukrainos pietinį Odesos miestą ir padarė žalos civilinei infrastruktūrai.

Odesos regiono karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas apie tai paskelbė žinutę „Telegram“.

„Priešo drono smūgis apgadino nebaigtą statyti daugiaaukštį pastatą ir išdaužė langus. Taip pat apgadintas švietimo įstaigos pastatas – apgadintas stogas ir perdangos, išdaužyti langai“, – rašė O. Kiperas. Gaisrų, pasak jo, nebuvo užfiksuota.

Teisėsaugos pareigūnai fiksuoja dar vieno Rusijos pajėgų įvykdyto nusikaltimo padarinius. Ukrainos oro gynybos daliniai perėmė daugumą priešo taikinių.

08:23 | Ukrainos oro pajėgos sunaikino 11 rusų dronų

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 11 iš 17 rusų paleistų „Shahed“ tipo dronų.

Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai dronus leido iš okupuoto Krymo.

Ukrainos oro gynyba 11 dronų numušė virš Mykolajivo, Odesos, Vinycios ir Dnipropetrovsko sričių.

07:42 | Medvedevas pripažino – Rusijos pajėgos nusileidžia NATO: „Atsakymas bus asimetrinis“

Pripažindamas, kad Rusijos karinės pajėgos nusileidžia NATO pajėgoms, Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad kariniai veiksmai su NATO nebūtų vykdomi pagal „specialiosios karinės operacijos“ scenarijų. 

Aljanso karinis biudžetas daug didesnis nei Rusijos, todėl vietoj bepiločių lėktuvų ir artilerijos bus naudojamos raketos „su specialiomis kovinėmis galvutėmis“, patikino D. Medvedevas.    

„Todėl dėl mūsų karinio potencialo nepalyginamumo mes tiesiog neturėsime pasirinkimo. Atsakymas bus asimetrinis“, – savo „Telegram“ kanale rašė D. Medvedevas.    

Branduoliniai grasinimai tapo neatsiejama V. Putino režimo dalimi.  

07:00 | JAV ataskaita apie finansavimą: stebima išaugusi rizika iš Rusijos ir Šiaurės Korėjos

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje apie finansavimą nurodė, jog mato joms kylančią riziką iš Rusijos, pažymėdamos, kad Maskva deda daugiau pastangų, kad gautų tam tikros JAV produkcijos savo karui Ukrainoje remti.

„Rusija išplėtė pastangas neteisėtai įsigyti JAV kilmės prekių, kurios yra karinės paskirties, pasitelkdama įvairius maskavimo būdus“, – sakoma Iždo departamento pranešime.

Jame priduriama, kad, be kita ko, naudojamasi fiktyviomis bendrovėmis ir pasauliniais perkrovimo punktais, ir pažymima, kad dabar, palyginti su 2022 metų vertinimu, Rusija kelia didesnę riziką.