Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
01:32 | Pentagonas: karui užsitęsus, Putinas gali grasinti panaudoti branduolinį ginklą
„Užsitęsusi kai kurių Ukrainos teritorijos dalių okupacija kelia grėsmę išeikvoti Rusijos karinę jėgą ir sumažinti jų modernizuotą ginklų arsenalą, o dėl to (pradėto karo Ukrainoje) paskelbtos ekonominės sankcijos greičiausiai įves Rusiją į užsitęsusią ekonominę depresiją ir diplomatinę izoliaciją“, – sakė Gynybos žvalgybos agentūros direktorius generolas leitenantas Scottas Berrieris. sakoma savo naujoje 67 puslapių pasaulinių grėsmių santraukoje, praneša „The Guardian“.
„Kadangi šis karas ir jo pasekmės pamažu silpnina Rusijos konvencinių pajėgų galią, – pridūrė Berrier, – Rusija greičiausiai vis labiau pasikliaus savo branduoline atgrasymo priemone, kad signalizuotų Vakarams ir parodytų jėgą vidinei ir išorinei auditorijai“.
01:13 | Zelenskis: turime tokių į nelaisvę patekusių rusų, kurių tėvynėje niekas net nebelaukia
Volodymyras Zelenskis 22-ąją karo su Rusija dieną papasakojo, kad Ukrainoje gausu suimtų Rusijos kariuomenės šauktinių, „kurie ne tik, kad patys nebenori atgal grįžti, jų ir tėvynėje niekam nereikia“.
„Į nelaisvę paimti nauji rusų šauktiniai. Tarp jų yra tokių, kurie atsisako grįžti į Rusiją. Yra daug ir tokių, kurių Rusijos Federacijoje net neprisimena ir nebando pasiimti. Ir į kurių namus jau atkeliavo „mirties liudijimai“, nors jie pas mus nelaisvėje ir gyvi“, – aiškino V. Zelenskis.
Jis taip pat patvirtino, kad Ukraina turi informacijos apie į Rusiją viliojamus samdinius iš kitų šalių, bei bandymus apgaulės būdu įvilioti kuo daugiau jaunimo.
„Mes su jumis žinome, kad jiems tai nepadės. Todėl dabar aš perspėju visus, kurie bandys prisijungti prie okupantų mūsų žemėje: tai bus blogiausias sprendimas jūsų gyvenime. Geriau ilgas gyvenimas, negu tie pinigai, kuriuos jums siūlo už trumpą“, – pareiškė V. Zelenskis.
23:33 | Zelenskis siūlomas Nobelio taikos premijai
Kovos už laisvę simboliu tapusio Ukrainos prezidento kandidatūrą pateikė grupė Europos politikų – buvę ir esami Europos šalių ministrai, parlamentarai.
Savo laiške Nobelio premijos komiteto yra prašoma pratęsti šių metų Nobelio premijos kandidatų iškėlimo laiką iki kovo 31-osios, nes pagal dabar galiojančią tvarką paraiškų priėmimas yra baigtas.
Primename, kad vasario 24-ąją Rusijos karinės pajėgos užpuolė kaimyninę Ukrainą, kuri jau tris savaites įnirtingai ginasi nuo agresoriaus puolimo. V. Zelenskis pademonstravo vidinę stiprybę likdamas šalies sostinėje, kartu su savo kariuomene ir savo tauta, nepaisant Rusijos kariuomenės puolimo ir patekimo į nelaisvę grėsmės.
Nobelio premijos kandidatūros buvo priimamos iki šių metų sausio mėnesio, viso gauta apie 400 paraiškų. Pats komitetas neviešina gautų kandidatūrų, tačiau jas gali paviešinti paraiškos teikėjai.
Paraišką dėl V. Zelenskio kandidatūros Europos šalių politikai pateikė dar kovo 11-ąją. Kol kas nėra aišku, koks bus Nobelio premijos komiteto sprendimas.
21:41 | JAV nutraukia „normalius prekybos ryšius“ su Rusija ir Baltarusija
JAV Atstovų rūmai patvirtino įstatymų projektą, kuris numato „normalių prekybos santykių nutraukimą“ su Rusija ir Baltarusija.
Skelbiama, kad taip pat svarstoma įtraukti Rusiją į tų šalių, kuriose verslus vystančios JAV bendrovės negalėtų tikėtis mokestinių lengvatų. Kol kas tokių valstybių yra keturios: Iranas, Šiaurės Korėja, Sirija ir Sudanas.
21:27 | Vašingtonas: Rusija nededa jokių reikšmingų pastangų per taikos derybas su Ukraina
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nedaro jokių rimtų pastangų derybose su Kyjivu, kad užbaigtų jau į ketvirtą savaitę įžengusią savo invaziją Ukrainoje.
„Viena vertus, giriame Ukrainą, esančią prie stalo, nors ji yra bombarduojamą kiekvienos dienos kiekvieną minutę“, – sakė A. Blinkenas.
„Tuo pat metu nemačiau jokių reikšmingų Rusijos pastangų savo vykdomą karą užbaigti diplomatija“, – pridūrė jis.
„Sąmoningas taikymasis į civilius yra karo nusikaltimas. Po pastarųjų kelių savaičių nuniokojimo man sunku daryti išvadą, kad rusai elgiasi kaip nors kitaip“, – sakė A. Blinkenas.
21:05 | A. Blinkenas: J. Bidenas perspės Kinijos lyderį neteikti Rusijai karinės pagalbos
JAV prezidentas Joe Bidenas per penktadienį įvyksiantį pokalbį su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu perspės Pekiną neteikti karinės pagalbos Rusijai, įsiveržusiai į Ukrainą, sakė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„Prezidentas Bidenas rytoj kalbėsis su prezidentu Xi ir aiškiai pareikš, kad Kinija bus atsakinga už bet kokius veiksmus, kurių ji imsis Rusijos agresijai palaikyti. Ir mes nedelsime primesti už tai kainą“, – pabrėžė A. Blinkenas.
21.02 | Išvaduotam Melitopolio miesto merui Zelenskis įteikė ordiną už drąsą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apdovanojo Melitopolio miesto merą Ivaną Fiodorovą, kurį kovo 11 d. pagrobė Rusijos kariuomenė, III laipsnio ordinu „Už drąsą“.
President of #Ukraine Volodymyr Zelenskyy awarded the Mayor of #Melitopol, Ivan Fedorov, who was released from captivity, with the Order For Courage, III degree.
— NEXTA (@nexta_tv) March 17, 2022
Recently it became known that he was exchanged for 9 #Russian prisoners of war pic.twitter.com/1nsLtzrtji
20.39 | A. Blinkenas: Rusijos atakos prieš civilius Ukrainoje – „karo nusikaltimas“
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį apkaltino Rusiją vykdant karo nusikaltimus Ukrainoje, kur rusų pajėgos aktyviai atakuoja civilius.
„Sąmoningas taikymasis į civilius yra karo nusikaltimas. Po pastarųjų kelių savaičių nuniokojimo man sunku daryti išvadą, kad rusai elgiasi kaip nors kitaip“, – sakė A. Blinkenas.
19:37 | Bidenas: Putinas yra kruvinas diktatorius ir grynas banditas
„Dabar Airija, Didžioji Britanija stoja priešais kruviną diktatorių, patį tikriausią galvažudį, kuris vykdo amoralų karą prieš Ukrainos tautą“, – pareiškė jis kalbėdamas Šv. Patriko dienos proga Kapitolijuje. Jis taip pat pridūrė, kad jau rytoj kalbėsis su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.
At the St. Patrick's lunch on Capitol Hill, President Biden notes he'll be speaking to President Xi tomorrow, calls President Putin a "murderous dictator" and "pure thug" and says the Kremlin is waging "an immoral war" against the people of Ukraine.
— Kaitlan Collins (@kaitlancollins) March 17, 2022
19:27 | Mariupolio meras: situacija kritinė, mieste dar liko apie 350 tūkst. civilių
Mariupolio meras pranešė, kad apsiaustą miestą paliko apie 300 tūkst. gyventojų, tačiau dar apie 350 tūkst. slepiasi rūsiuose ir slėptuvėse. Situaciją mieste jis pavadino „kritine“, rašoma „The Guardian“.
18:37 | Ukraina: derybos vystosi sunkiai
Ketvirtasis derybų etapas dėl karo baigties „vyksta sunkiai“, pripažino Ukrainos derybinės grupės atstovas Mychailo Podolyakas. Jis pažymėjo, kad abiejų šalių pozicijos „kol kas skiriasi“, tačiau Ukrainos principinės pozicijos yra „nepajudinamos“.
I would like to softly recommend the “active commentators of the negotiation process” who are NOT inside: Don't spread your lies in a country that is at war. Negotiations are complicated. The positions of the parties are different. For us, fundamental issues are inviolable.
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 17, 2022
18:04 | Charkivą uždengė juodi dūmai
Karo veiksmų epicentre atsidūrusiame Charkive dega vienas didžiausių Rytų Europoje turgų.
17:50 | Macronas ragina stiprinti kariuomenę ir būti pasiruošusiems atremti „didelį karą Europoje“
Prezidento rinkimams besiruošiantis dabartinis Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas savo kalboje pareiškė, kad būtina stiprinti šalies ginkluotąsias pajėgas, esant didelio karo Europoje sugrįžimo grėsmei.
„Mūsų pajėgos – vienintelė pilnavertė kariuomenė Europos žemyne. Mums reikia didinti investicijas, kad būtume pasirengę galimam ginkluotam didelio intensyvumo konfliktui, kuris gali prasidėti mūsų žemyne“, – pareiškė E. Macronas.
Išvakarėse Prancūzijos Senato gynybos ir tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Christianas Cambonas pripažino, kad Prancūzija faktiškai neturi amunicijos atsargų, o turimo kiekio užtektų 3-4 plataus masto karo veiksmų dienų.
Emmanuel Macron sur l'armée: "Il nous faut intensifier nos investissements pour pouvoir affronter une guerre de haute intensité qui peut revenir sur notre continent" pic.twitter.com/j0K0FxClwl
— BFMTV (@BFMTV) March 17, 2022
17.03 | Merefos mieste žuvo 21 civilis, 25 sužeisti
Charkivo apskirties prokuratūra skelbia, kad Merefos mieste ketvirtadienį per Rusijos pajėgų atakas žuvo 21 žmogus, 25 sužeisti, 10 iš jų – kritinės būklės.
16.45 | Žuvo dar vienas amerikietis
Įtariamas, kad kovo 17 d. Černihive Rusijos pajėgos nužudė dar vieną Jungtinių Valstijų pilietį. Vietos policija pranešė, kad Kremliaus kariai ketvirtadienį vėl taikėsi į civilius.
16.36 | Podoliakas: esminis Ukrainos-Rusijos susitarimo taškas – Krymas ir Dombasas
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas lenkų žurnalistams duotame interviu teigė, kad derybose tarp Rusijos ir Ukrainos esminis aspektas yra Krymo ir Dombaso klausimas.
„De jure Krymas, Doneckas ir Luhanskas yra Ukrainos dalis, tačiau mes jų nekontroliuojame, ten dirba rusų administracija. Vienas iš esminių klausimų išlieka, kaip mes nuspręsime dėl šių teritorijų“, – teigė M. Podoliakas.
Paklaustas, ar Donecko ir Luhansko grąžinimas Ukrainai yra svarstomas, V. Zelenskio patarėjas teigė, kad derybos vis dar vyksta ir ieškoma teisingos formuluotės.
„Negaliu lįsti į detales, nes tai gali pakenkti derybų procesui. Ką galiu pasakyti, tai kad Rusija turi daug reikalavimų ir dauguma jų dabar nėra svarstomi“, – sakė M. Podoliakas.
Jis pažymėjo, kad susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos gali būti pasiektas ir po kelių dienų, ir po kelių savaičių.
16.25 | Erdoganas pasisiūlė suorganizuoti Zelenskio ir Putino susitikimą
Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano biuras pranešė, kad telefoninio pokalbio su Vladimiru Putinu metu Turkijos prezidentas pasisiūlė suorganizuoti Rusijos vadovo susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris galėtų įvykti Ankaroje arba Stambule.
16.16 | Kanada įveda naujas sankcijas Baltarusijai
Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly pranešė, kad bus įvedamos naujos sankcijos aukštiems Baltarusijos pareigūnams. Dėl įsitraukimo į karą Ukrainoje Kanada imsis veiksmų prieš 22 aukštus pareigūnus iš Baltarusijos Gynybos ministerijos.
16.01 | Zelenskio ir Putino susitikimas gali įvykti artimiausiomis savaitėmis
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas pranešė, kad Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimas gali įvykti artimiausių savaičių bėgyje, tačiau tik tuo atveju, jeigu derybininkai pasiektų susitarimą. Jo teigimu, susitarimas gali būti pasiektas ir per kelias dienas, ir per kelias savaites.
15.44 | Erdoganas kalbėsis su Putinu
Turkijos Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ketvirtadienį telefonu kalbėsis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vladimiras Putinas.
15.40 | Britai Lenkijoje dislokuos oro gynybos sistemą
Jungtinė Karalystė Lenkijoje dislokuos savo moderniausią vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą, ketvirtadienį Varšuvoje pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
Sistema „Sky Sabre“ padėtų Lenkijai ginti savo oro erdvę nuo rusiškų ginklų.
„Būdama NATO sąjungininkė ir labai sena sąjungininkė, Britanija palaiko Lenkiją, nes Lenkijai tenka reikšminga dalis šio karo padarinių naštos“, – sakė B. Wallace'as po susitikimo su gynybos ministru Mariuszu Blaszczaku.
„Esame kartu su Lenkija ir saugome jos oro pajėgų bazę nuo bet kokios tolesnės Rusijos agresijos“, – pridūrė britų gynybos sekretorius.
Pagal naują susitarimą Londonas padės Varšuvai kurti tokią pačią oro erdvės gynybos sistemą.
JK vyriausybė neatskleidė, kada sistema bus dislokuota ir kuriam laikui.
B. Wallace'o teigimu, „Sky Sabre“ turi „galimybę garso greičiu pataikyti į teniso kamuoliuką“.
15.14 | Uzbekistanas nepripažins Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“
„Reuters“ skelbia, kad Uzbekistanas priėmė rezoliuciją, kurioje pažymima, kad šalis nepripažįsta apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“. Nors uzbekai pabrėžia, kad nori išlaikyti gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, Taškentas smerkia karą ir prieštarauja jam.
15.04 | Belgijos karališkoji šeima apgyvendins pabėgėlius iš Ukrainos
Belgijos karališkosios šeimos atstovai pranešė, kad šalies karalius Pilypas ir karalienė Matilda apgyvendins pabėgėlius iš Ukrainos. Skelbiama, kad karališkoji šeima išskirs du kambarius, kuriuose galės apsigyventi trys ukrainiečių šeimos.
15.00 | Baltieji rūmai: JAV ir Kinijos prezidentai pasikalbės apie karą Ukrainoje
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasikalbės su Kinijos vadovu Xi Jinpingu apie reikalus, susijusius su Rusijos karu Ukrainoje, pranešė Baltieji rūmai.
Pekinas atsisakė pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją dėl įsiveržimo į Ukrainą ir dėl padidėjusios įtampos kaltino Jungtines Valstijų politiką bei NATO plėtrą į rytus.
„Abu lyderiai aptars konkurencijos tarp abiejų mūsų šalių valdymą, taip pat Rusijos karą prieš Ukrainą ir kitus abiem pusėms rūpimus klausimus“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame Baltųjų rūmų pranešime.
14.32 | Ukrainoje per karą žuvo mažiausiai 107 vaikai
Mažiausiai 107 vaikai žuvo ir daugiau nei 120 buvo sužeisti nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.
Daugiausia žuvusiųjų buvo Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Sumų, Chersono, Mykolajivo ir Žitomyro regionuose.
Per apšaudymus nukentėjo per 410 švietimo įstaigų, o 63 iš jų visiškai sunaikintos, rašoma pranešime. Jame priduriama, kad buvo apšaudyta mažiausiai 11 ligoninių.
14.06 | Ukraina ragina EP pripažinti V. Putiną karo nusikaltėliu
Ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ketvirtadienį paragino europarlamentarus pripažinti Rusijos prezidentą karo nusikaltėliu ir pakvietė Europos Sąjungą tiekti daugiau ginklų Ukrainai, kad ji galėtų kovoti su Maskvos pajėgomis.
Toks pareiškimas pasirodė JAV prezidentui Joe Bidenui trečiadienį pavadinus Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl jo kruvinos invazijos į Ukrainą ir taip įsiutinus Kremlių.
„Tai ne šiaip karas. Tai valstybinis terorizmas. Agresorės reguliarioji kariuomenė stropiai naikina civilius gyventojus“, – vaizdo ryšiu Europos Parlamentui sakė O. Reznikovas.
„Kreipiuosi į visus Europos Parlamento narius prašydamas pripažinti, kad Putinas yra karo nusikaltėlis, kaip padaryta Jungtinėse Valstijose“, – sakė jis.
13.51 | Lenkija visiškai atsisako rusiškų dujų
Lenkija nuo 2023 metų ketina visiškai atsisakyti rusiškų dujų, net jei jų kaina sumažėtų, skelbia lenkų politikas Piotras Naimskis. Šiuo metu rusiškos dujos užima pusę Lenkijos sunaudojamų dujų.
13.40 | Rusija dar vienai šaliai pagrasino „Ukrainos scenarijumi“
Rusija Bosnijai ir Hercegovinai pagrasino, kad gali pasikartoti „Ukrainos scenarijus“, jei šalis nuspręstų stoti į NATO.
Kaip skelbia „Balkan Observer“ cituojanti naujienų agentūra „Unian“, Rusijos ambasadorius Bosnijoje ir Hercegovinoje Igoris Kalabuchovas pagrasino, kad Rusija reaguos, jei Bosnija ir Hercegovina priartės prie narystės NATO.
„Pavyzdys Ukrainoje rodo, ko iš mūsų galima tikėtis. Jeigu yra grėsmė, mes į ją reaguojame“, – Bosnijos televizijoje kalbėjo ambasadorius.
Pasak I. Kabuchovo, Rusija kol kas neturi plano Bosnijos ir Hercegovinos atvejui, tačiau ketina reaguoti, priklausomai nuo strateginės ir geopolitinės situacijos.
Vienas iš Bosnijos ir Hercegovinos vadovų Željko Komšičius pasmerkė tokius Rusijos ambasadoriaus žodžius. Jis tvirtino, kad šalies planas prisijungti prie NATO gali būti patvirtintas tik pačios Bosnijos ir Hercegovinos ir tai negali būti pretekstu užpulti šios Balkanų valstybės.
Bosnija ir Hercegovina buvo pakviesta prisijungti prie NATO 2010 metais, kai valstybei buvo suteiktas narystės veiksmų planas.
13.31 | Peskovas paneigė pranešimus apie pažangą taikos derybose su Ukraina
Kremliaus atstovas Dmitrijus Perskovas paneigė žiniasklaidoje skelbtą naujieną, kad Ukraina ir Rusija savo derybose padarė didžiulę pažangą ir juda link taikos susitarimo. Pasak jo, šiame teiginyje yra tik dalis tiesos.
Paklaustas apie „Financial Times“ pranešimą, kad Ukraina ir Rusija padarė didelę pažangą kurdamos preliminarų taikos planą, D. Peskovas „Reuters“ sakė: „Tai netiesa – yra elementų, kurie yra teisingi, bet apskritai tai nėra tiesa“.
Pasak jo, Kremlius praneš apie pažangą, kai bus ką apie tą pažangą pranešti. „Vis dėlto visais kitais klausimais kreipkitės į „Financial Times“, – ironizavo D. Peskovas.
Tiesa, Kremlius tvirtino, kad į derybas dėl galimo taikos susitarimo su Ukraina deda „kolosalias“ pastangas.
Kartu D. Peskovas pareiškė, kad JAV prezidento Joe Bideno teiginys, kad prezidentas Vladimiras Putinas yra karo nusikaltėlis, yra nepriimtinas ir kad Jungtinės Valstijos neturi teisės vesti paskaitų Rusijai po jos pačios įsitraukimo į tiek daug konfliktų.
13.18 | Išgelbėjo bent 130 žmonių
Ukrainos parlamentarė Olga Stefanyšyna praneša, kad iš subombarduoto Mariupolio dramos teatro pavyko išgelbėti jau 130 žmonių. Toliau šalinami griuvėsiai.
12.47 | Kremlius atmeta JT teismo nurodymą nutraukti puolimą Ukrainoje
Kremlius ketvirtadienį atmetė Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismo įpareigojimą Rusijai sustabdyti karinį puolimą Ukrainoje, Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) ankstesnę dieną paskelbus atitinkamą nutartį.
„Negalime atsižvelgti į šį sprendimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad sprendimui įgyvendinti būtinas abiejų šalių – Rusijos ir Ukrainos – sutarimas.
„Šiuo atveju jokio sutarimo negali būti“, – sakė D. Peskovas.
12.14 | Ukraina: sutarta dėl devynių humanitarinių koridorių
Ketvirtadienį susitarta dėl devynių humanitarinių koridorių, vedančių iš skirtingų Ukrainos miestų, įskaitant apgultą pietryčių miestą Mariupolį, pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk.
Koridoriai sudaryti taip, kad būtų galima saugiai nugabenti humanitarinę pagalbą į miestus ir saugiai palikti miestus gyventojams.
I. Vereshchuk sakė, kad Kijevo regione susitarta dėl kitų koridorių.
12.03 | NATO nesiųs „taikos misijos“ į Ukrainą, stiprins pajėgas savo rytiniame sparne
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį sakė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Aljansas ketina reikšmingai sustiprinti pajėgas savo rytiniame sparne, tačiau nesiųs karių į karo purtomą šalį.
NATO narė Lenkija antradienį pasiūlė Aljansui pasiųsti į Ukrainą ginkluotą „taikos misiją“ teikti humanitarinę pagalbą, rusų pajėgoms tęsiant kruviną puolimą.
„Palaikome taikos pastangas, raginame Rusiją, prezidentą [Vladimirą] Putiną atitraukti savo pajėgas, bet neplanuojame dislokuoti NATO pajėgas pačioje Ukrainoje“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams po NATO šalių gynybos ministrų susitikimo.
NATO jau anksčiau atmetė Aljansui nepriklausančios Ukrainos prašymus įsikišti į konfliktą, be kita ko, ir įvedant neskraidymo zoną rusų vykdomiems bombardavimams sustabdyti.
11.35 | Zelenskis sukritikavo Vokietiją per vėlai suteikus pagalbą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Vokietijos Bundestage padėkojo už Ukrainai skirtą pagalbą, bet pridūrė, kad parama „atėjo per vėlai, kad pavyktų sustabdyti karą“.
„Kodėl netaikomas „niekada daugiau“ principas?“ – klausė jis. „Kokia šiandien istorinė Vokietijos atsakomybė prieš Ukrainą?“
Ukrainos lyderis taip pat kritikavo Vokietijos vadovus dėl šalies verslo interesų Rusijoje.
„Matėme jūsų norą tęsti verslą su Rusija, o dabar esame šaltojo karo viduryje“, – sakė V. Zelenskis.
11.13 | Lietuvos Seimas ragina paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos
Lietuvos Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, raginančią virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną. Už ją vienbalsiai balsavo 100 parlamentarų.
„(...) ragina JTO nedelsiant imtis veiksmų užtikrinant neskraidymo zoną virš Ukrainos, siekiant sustabdyti masines civilių aukų žūtis“, – rašoma rezoliucijoje.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, parlamento vicepirmininko Pauliaus Saudargo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Lauryno Kasčiūno ir kitų parlamentarų teiktame dokumente kreipiamasi į demokratinių valstybių parlamentus raginant, kad, kol bus ruošiamos techninės priemonės neskraidymo zonai užtikrinti, šios šalys siektų humanitarinių koridorių Ukrainos teritorijoje atidarymo.
Anot jų, pirmiausia tam reikėtų panaudoti Jungtinių Tautų mechanizmą arba įsteigti norinčių ir galinčių valstybių koaliciją, kad civiliai gyventojai galėtų saugiai išvykti iš karo veiksmų zonų bei Rusijos neteisėtai užimtų ir kontroliuojamų teritorijų.
„Neskraidymo zonos paskelbimas atvertų kelią imtis aktyvių priemonių, kad Jungtinių Tautų taikdariai galėtų užtikrinti humanitarinių koridorių ir Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų saugumą“, – teigiama rezoliucijoje.
11.00 | Zelenskis ragina Vokietiją nugriauti naują „Rusijos sieną“ Europoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį buvo pasveikintas atsistojusių Vokietijos įstatymų leidėjų plojimais, prieš jam pradedant kreipimąsi vaizdo ryšiu.
Emocingame vaizdo kreipimesi į parlamentą Ukrainos prezidentas prašė padėti sugriauti naują „sieną“, kurią Rusija stato Europoje.
„Tai ne Berlyno siena – tai Vidurio Europoje iškilusi siena tarp laisvės ir išnaudojimo, ir ši siena vis labiau auga su kiekviena bomba“, numesta ant Ukrainos, kalbėjo V. Zelenskis.
„Brangus pone Scholzai, nugriaukite šią sieną“, – paragino jis Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą su aliuzija į Šaltojo karo laikais Berlyne nuskambėjusį JAV prezidento Ronaldo Reigano prašymą.
Išvakarėse V. Zelenskis kreipėsi į JAV Kongreso narius ir paragino Amerikos įstatymų leidėjus paskelbti neskraidymo zoną virš jo šalies, kovojančios su brutalia Rusijos invazija.
10.54 | Rusijos kariuomenės netektys
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 14 000 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 86 lėktuvus, 108 sraigtasparnius, 444 tankus, 1435 šarvuočius, 201 artilerijos pabūklą, 72 raketų sistemas, 3 laivus, 864 mašinas, 60 kuro cisternų, 11 bepiločių orlaivių, 43 priešraketinės gynybos sistemas bei 10 specialiosios įrangos vienetų.
10.27 | Skelbia apie išgyvenusius Mariupolio bombardavimą
Ukrainos Rados narys Sergejus Taruta skelbia, kad bombų slėptuvė Mariupolio dramos teatre atlaikė bombardavimą ir ten besislėpę žmonės išgyveno.
„Po nerimo pilnos nakties, 22-ą karo dieną pagaliau sulaukėme gerų naujienų iš Mariupolio! Slėptuvė nuo bombų atlaikė. Nukeliamos nuolaužos, žmonės išlipa gyvi!“ – socialiniuose tinkluose rašė S. Taruta.
Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Rusijos sugriautame teatre apgultame Mariupolio uostamiestyje slėpėsi daugiau kaip tūkstantis žmonių, o aukų skaičius dar nežinomas.
Teatrą, kuriame slėpėsi moterys ir vaikai, trečiadienį apšaudė Rusijos karinės pajėgos.
Kodėl Rusijai toks aktualus Mariupolis, į kurį nukreipti rusų ginklai? Mariupolis yra svarbiausias Azovo jūros uostas. Jei Rusijai pavyktų kontroliuoti Mariupolį, ji ne tik būtų užėmusi didžiulį miestą, bet ir užsitikrintų sausumos koridorių iki aneksuoto Krymo.
10.25 | D. Medvedevas nusitaikė į „rusofobus“
„Rusija turi galių pastatyti į vietą savo priešus, kuriems vadovauja JAV, o Maskva sužlugdys Vakarų rusofobišką sąmokslą išdraskyti Rusiją“, ketvirtadienį pareiškė vienas artimiausių prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų.
Dmitrijus Medvedevas, kuris prezidento pareigas ėjo 2008–2012 m., o dabar yra Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas, sakė, kad Jungtinės Valstijos kurstė „bjaurią“ rusofobiją, bandydamos parklupdyti Rusiją ant kelių, o paskui ją išdraskyti.
„Tai nesuveiks – Rusija turi galią susodinti visus įžūlius mūsų priešus į savo vietas“, – patikino D. Medvedevas.
10.00 | Per dieną Černihive žuvo mažiausiai 53 žmonės
Nuostoliai Ukrainos šiaurėje esančiame Černihivo mieste auga – vien trečiadienį žuvo 53 žmonės, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius.
„Patiriame didelių nuostolių – vakar žuvo 53 piliečiai“, – sakė gubernatorius Viačeslavas Chausas.
Rusijos ginkluotosios pajėgos pranešė trečiadienį smogusios kariniam sandėliui Rivnės regione vakarų Ukrainoje. Didelio tikslumo raketos pataikė į sandėlį Sarniuose, Rivnės regione, sunaikindamos raketų ir amunicijos saugyklas, pranešė ministerija. Tačiau akivaizdu, kad Rusija taikosi ir į civilių gyvenamas vietas.
09.40 | Vicemeras: nušluota apie 80–90 proc. Mariupolio
Nė vienas pastatas ilgai nuo Rusijos karinių pajėgų atakos kenčiančiame Mariupolyje neliko sveikas, sunaikinta apie 80–90 proc. miesto. Tai interviu „Forbes Ukraine“ pareiškė miesto vicemeras Sergejus Orlovas.
„Manau, kad 80–90 proc. pastatų buvo subombarduoti. Nė vienas pastatas nėra nesugadintas. Arba sugriautas, arba apgadintas“, – kalbėjo vicemeras.
S. Orlovo teigimu, iš gręžinių vandenį gali paimti tik nedidelė dalis privačiame sektoriuje dirbančių žmonių.
„Be to, žmonės neturi šildymo, naudoja iš šildymo sistemų nuleistą vandenį. Kai kurie sakė, kad balose vandens susirinkdavo, dar kai sniego buvo, tai jį tirpindavo. Taip pat mieste yra trys ar keturi šaltiniai, į kuriuos ateina vanduo. Iš ten tarnybos paima vandenį ir pristato jį į kelis centro taškus, bet šie šaltiniai pusės milijono gyventojų mieste – tai nieko...“, – pridūrė S. Orlovas.
09.26 | Rusijoje iškeltos pirmos bylos pagal drakonišką įstatymą dėl „melagienų“ apie kariuomenę
Rusijos tyrėjai trečiadienį iškėlė pirmąsias baudžiamąsias bylas pagal naują įstatymą, draudžiantį skleisti „melagingą informaciją“ apie karą Ukrainoje, Maskvos vadinamą rusų pajėgų „karine operacija“ kaimyninėje šalyje.
Kovo 4 dieną prezidento Vladimiro Putino pasirašytas įstatymas numato iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimą.
Šis teisės aktas privertė sunerimti V. Putino politinius oponentus ir nepriklausomą žiniasklaidą, laikančius šį įstatymą dar viena priemone valdžiai blokuoti visuomenės informavimą apie karą Ukrainoje.
Pirmosios bylos pagal šį įstatymą iškeltos trims asmenims, kaltinamiems paskelbus melagingos informacijos susirašinėjimo forumuose ar socialiniuose tinkluose, nurodė Tyrimų komitetas savo tinklalapyje.
Bylos iškeltos remiantis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pateikta informacija. Įtariamųjų namuose atliktos kratos, apribotas jų judėjimas, rašoma tinklalapyje.
Tyrimų komitetas įvardijo vieną iš įtariamųjų – tai Veronika Belocerkovskaja, kaltinama tuo, kad socialiniame tinkle „Instagram“ skelbė melagingą informaciją.
„Buvau oficialiai pripažinta sąžiningu žmogumi“, – parašė V. Belocerkovskaja „Instagram“ žinutėje 900 tūkst. savo sekėjų, kai buvo paskelbta apie jai iškeltą bylą.
Tyrėjai nurodė, kad V. Belocerkovskaja gyvena užsienyje, todėl bus siekiama tarptautinio jos arešto orderio.
09.12 | Daugiau nei 3 mln. pabėgėlių
Jungtinės Tautos praneša, kad nuo karo pradžios Ukrainą paliko jau daugiau nei 3 mln. jos gyventojų.
08.50 | JK žvalgyba: Rusijos invazija „sustojo visais frontais“
Rusijos puolimas Ukrainoje „daugiausia sustojo visuose frontuose“, teigiama Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos vertinime.
Pranešime priduriama, kad Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis padarė minimalią pažangą sausumoje, jūroje ar ore ir toliau patiria didelių nuostolių.
„Ukrainos pasipriešinimas išlieka tvirtas ir gerai koordinuotas. Didžioji Ukrainos teritorijos dalis, įskaitant visus didžiuosius miestus, tebėra Ukrainos rankose“, – rašoma ataskaitoje.
08.31 | ES prisijungė Rusijos karo niokojamos Ukrainos elektros energijos sistemą
Europos Sąjunga trečiadienį užbaigė Rusijos karo niokojamos Ukrainos elektros energijos sistemos prijungimą prie bendrų Europos tikslų, įgyvendindama vos kiek daugiau nei prieš porą savaičių Kyjivui duotą pažadą.
„Šioje srityje Ukraina dabar yra Europos dalis“, – Europos Komisijos pranešime cituojama energetikos komisarė Kadri Simson.
Ji pridūrė, kad prie Europos vieningos elektros perdavimo sistemos prijungta ir Moldova, kurios dalį kontroliuoja Kremliaus remiami separatistai.
„ES ir toliau rems Ukrainą energetikoje, užtikrindama atbulinį dujų srautą bei elektros energijos tiekimą, kurios jai labai reikia“, – pabrėžė K. Simson.
Vasario 28-ąją ES narių energetikos ministrai paskelbė, kad sujungs 27 valstybių bloko elektros tinklą su Ukrainos, jai savąjį atjungus nuo Rusijos, kuri ir toliau apšaudo bei atakuoja jos jėgaines.
Nors šis sujungimas ir kelia pavojų, kad kai kuriose ES dalyse gali sutrikti elektros tiekimas, Briuselis šį žingsnį pristatė kaip solidarumo su Ukraina išraišką, nors ir atmetė Kyjivo prašymą kuo greičiau priimti Ukrainą į ES.
„Ukraina, Moldova ir Europa – bendros vertybės, bendra galia ir solidarumas“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Palankiai vertinu šiandien žengtą svarbų žingsnį, kad šiais tamsiais laikais būtų įjungta šviesa ir būtų šilti namai, sinchronizuojant Ukrainos ir Moldovos elektros tinklus su ES tinklais. Toliau dirbsime siekdami stabilizuoti jų elektros energijos sistemas“, – sakė ji.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad nuo šiol jo šalis tapo „ES energetikos sąjungos nare“, ir padėkojo už tai.
08.23 | Putinas pasmerkė provakarietiškus rusus
Nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios bet kokį pasipriešinimą užgniaužti bandantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas provakarietiškus rusus trečiadienį išvadino „tautos išdavikais“.
„Vakarai stengsis kliautis vadinamąja penktąja kolona, tautos išdavikais, tai, kurie uždirba pinigus čia, su mumis (Rusijoje – red. past.), bet gyvena ten (Vakaruose – red. past.). sakydamas, „gyvena ten“, turiu omenyje net ne geografinę prasmę, bet gyvenimą ten mintimis“, – sakė V. Putinas.
„Šie žmonės negali gyventi be austrių ir lyčių laisvės“, – pridūrė jis.
Sąvoka „penktoji kolona“ paprastai reiškia priešą palaikančius asmenis, terminas kilo Ispanijos pilietinio karo metu.
V. Putinas, kurio karinės pajėgos įstrigo Ukrainoje, o šalis patiria ekonominę katastrofą dėl Vakarų sankcijų, dažnai kaltino Vakarus dėl to, kas alina jo šalį.
08.05 | Charkive sugriauta mokykla
Žinoma daugiau detalių apie rytinį išpuolį Charkivo regione. Rusijos karinės pajėgos apšaudė Merefos miestą, kur sugriovė mokyklą ir kultūros namus. Raketų smūgiai miestą pasiekė 3.30 val.
In #Merefa, #Russian occupiers destroyed a school and a house of culture.
— NEXTA (@nexta_tv) March 17, 2022
They shelled this town in the #Kharkiv region at 3:30. Houses nearby were also damaged. pic.twitter.com/DByfDFKllA
07.55 | Japonai užfiksavo Rusijos karo laivus
Japonijos gynybos ministerija pranešė pastebėjusi keturis Rusijos karo laivus, kurie galbūt gabeno karius į Ukrainą.
Keturi Rusijos karo laivai praplaukė per Cugaru sąsiaurį Japonijos šiaurės rytuose tarp antradienio ir trečiadienio, galbūt gabendami karius ir kovines mašinas į Ukrainą, trečiadienį pranešė Japonijos gynybos ministerija.
„Japonijos gynybos ministerija toliau stebės situaciją ir Rusijos kariuomenės judėjimą su dideliu atsargumu“, – rašoma ministerijos oficialioje „Twitter“ paskyroje.
Csugaru sąsiauris jungia Japonijos jūrą su Ramiuoju vandenynu ir yra tarp dviejų didžiausių Japonijos salų – Honšiu ir Hokaido.
07.26 | Rusijos raketos smūgis Kijyve pražudė žmogų, užsiliepsnojo daugiabutis
Šį rytą Rusijos karinės pajėgos nusitaikė į Kyjivą. Į Ukrainos sostinę paleista raketą rėžėsi į daugiabutį, pražudydama vieną žmogų. Pranešama, kad daugiabutis ėmė degti.
Gelbėjimo tarnybos pranešimą apie Darnickio rajone degantį gyvenamąjį namą gavo ketvirtadienį 5.02 val.
Maždaug 30 žmonių buvo evakuoti, gelbėtojai ieško nukentėjusiųjų.
Patvirtinta, kad vienas žmogus žuvo, o trys buvo sužeisti.
A man was killed in #Kyiv as a result of a downed rocket.
— NEXTA (@nexta_tv) March 17, 2022
Another three were injured and 30 were evacuated. The cause was a fire and partial collapse of the structures of the upper floors of an apartment building. This is reported by the Ministry of Emergency Situations. pic.twitter.com/khHKYssJVJ
Taip pat vaizdo įrašuose įamžinta, kaip buvo apšaudytas Charkivo regione esantis Merefos miestas. Kol kas daugiau detalių apie šį išpuolį nėra.
Some more images from #Merefa. pic.twitter.com/1FJlG3gAK6
— NEXTA (@nexta_tv) March 17, 2022
07.05 | Stipriai nuniokoti Ukrainos miestai
Rusijos karinės pajėgos stipriai niokoja Ukrainos miestus, tai matyti naujausiose įmonės „Maxar Technologies“ padarytose palydovinėse nuotraukose.
Pavyzdžiui, Volnovachos mieste, esančiame apie 55 km į šiaurę nuo Mariupolio, matyti, kad ten, kur kadaise stovėjo pastatai, liko tik apdegusios konstrukcijos. Šiaurinėje Volnovachos pusėje nuniokota bažnyčia ir daugiabučių kompleksas. Matosi, kad aplink juos žemę dengia nuolaužos.
Žiedinėje sankryžoje link šiaurės vakarinės miesto pusės beveik visi palydoviniame vaizde matyti pastatai – smarkiai apgadinti.
O štai lauke, esančiame maždaug už 17 kilometrų į šiaurės rytus nuo Černihivo šiaurės Ukrainoje, matoma daugiau nei tuzinas rusiškų savaeigių haubicų ir daugybė raketų paleidimo sistemų.
Rytinėje Černihivo dalyje dega daugybė namų, esančių aplink žiedinę sankryžą. Kitoje palydovinėje nuotraukoje matyti apgadintos daugiafunkcinio Černihivo stadiono tribūno, o aikštės centre – didžiulis smūgio krateris.
Ukrainos šiaurės rytuose esančio Charkivo centre dega nemažai namų, esančių šalia didelio daugiabučių komplekso. Toliau į šiaurę nuo miesto esantis apsnigtas laukas netoli Charkivo orlaivių gamybos įmonės aerodromo nusėtas raketų smūgių paliktais krateriais.
06.47 | Ukrainos pajėgos teigia numušusios bent 10 taikinių
„Tiesiog danguje virš Kyjivo regiono buvo numušti priešo SU-25 ir SU-35. Iš viso per dieną numušta daugiau nei 10 Rusijos oro taikinių“, – teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužinas.
"Just in the sky over Kyiv oblast enemy's SU-25 was destroyed and the enemy's SU-35 was shot down. In total, minus more than 10 russian air targets per day." - Commander-in-Chief of the Armed Forces of Ukraine General Valerii Zaluzhnyi.
— Defence of Ukraine (@DefenceU) March 17, 2022
06.32 | JAV žvalgyba: Rusijos kariuomenė neteko daugiau nei 7 000 karių
Neįvardijami amerikiečių pareigūnai, kalbėję su „New York Times“, perspėjo, kad jų aukų skaičius iš Rusijos nėra tikslus.
⚡️American intelligence: Russia’s military has lost over 7,000 soldiers.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 17, 2022
Unnamed American officials who spoke to the New York Times warned that their numbers of Russian casualties are inexact.
Tuo metu patys ukrainiečiai skelbia nukovę mažiausiai 13 800 Rusijos karių.
06.20 | Rusijos sugriautame teatre Mariupolyje slėpėsi per 1 000 žmonių
Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Rusijos sugriautame teatre apgultame Mariupolio uostamiestyje slėpėsi daugiau kaip tūkstantis žmonių, o aukų skaičius dar nežinomas.
„Šiandien okupantai sunaikino Dramos teatrą. Vietą, kurioje prieglobstį rado daugiau nei tūkstantis žmonių. Mes niekada to neatleisime“, – „Telegram“ žinutėje teigė Mariupolio vietos taryba.
06.18 | JT Saugumo Tarybos narės ragina surengti skubų posėdį dėl Ukrainos
Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Albanija, Norvegija ir Airija paprašė ketvirtadienį surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl blogėjančios humanitarinės padėties Ukrainoje, pranešė diplomatiniai šaltiniai.
„Rusija vykdo karo nusikaltimus ir taikosi į civilius gyventojus, – trečiadienį savo „Twitter“ paskyroje pranešė Britanijos diplomatinė atstovybė prie JT. – Rusijos neteisėtas karas Ukrainoje kelia grėsmę mums visiems.“
05.57 | Kinija „niekada nepuls Ukrainos“
Kinijos ambasadorius Ukrainoje gyrė ukrainiečių vienybę ir pasipriešinimą savo pastabose, kurios, atrodo, prieštarauja ankstesnei šalies pozicijai. Per susitikimą su Lvivo regiono karine administracija Fan Xianrong sakė, kad Kinija „niekada nepuls Ukrainos“, bet rems ją ekonomiškai ir politiškai, pranešė Ukrainos žiniasklaida „Ukrinform“.
„Kinija niekada nepuls Ukrainos, mes padėsime, ypač ekonomine kryptimi. Šioje situacijoje, kurią išgyvenate dabar, elgsimės atsakingai. Matėme, kokia didelė yra Ukrainos žmonių vienybė, o tai reiškia jos stiprybę“, – sakė Kinijos ambasadorius Ukrainoje.
„Kinija yra draugiška šalis ukrainiečiams. Kaip ambasadorius galiu atsakingai pasakyti, kad Kinija amžinai bus gera jėga Ukrainai tiek ekonomine, tiek politine prasme. Visada gerbsime Jūsų valstybę, santykius plėtosime lygybės ir abipusės naudos pagrindu. Mes gerbsime ukrainiečių pasirinktą kelią, nes tai yra kiekvienos tautos suvereni teisė“, – pridūrė ambasadorius.
Lvivo regiono karinės administracijos gubernatorius Maksimas Kozytskis taip pat patvirtino susitikimą šios savaitės pradžioje paskelbtame pareiškime, pažymėdamas, kad Kinija išsiuntė dvi humanitarinės pagalbos partijas Ukrainos žmonėms, o trečiosios tikimasi šią savaitę. Jis sakė:
„Kinija ir Ukraina yra strateginės partnerės, šiemet minime 30 metų nuo mūsų šalių diplomatinių santykių užmezgimo“.
Kinija laikosi atsargios diplomatinės pozicijos dėl karo Ukrainoje, balansuodama tarp dažnai deklaruojamos pagarbos kitų šalių suverenitetui ir nenoro kritikuoti savo artimą sąjungininkę Rusiją.
05.33 | Prancūzija: Rusija tik „apsimeta, kad derasi“
Rusija tik „apsimeta, kad derasi“ su Ukraina ir įsitraukia į „dramatišką ilgalaikio žiaurumo procesą“, pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.
„Yra tik viena nepaprastoji padėtis: paliaubos, paliaubos, paliaubos. Tik tokiu pagrindu galite derėtis, nes nesiderėsite su ginklu ant galvos“, – interviu prancūzų laikraščiui „Le Parisien“ trečiadienį sakė Jean-Yves Le Drianas.
Le Drianas pridūrė, kad Prancūzija laikys Rusiją atsakinga už bet kokį cheminio ar bakteriologinio ginklo panaudojimą kare Ukrainoje:
„Jei Ukrainoje būtų įvykę cheminiai ar bakteriologiniai išpuoliai, žinotume, kas už juos būtų atsakingas. Tai būtų Rusija“.
Prancūzijos ministras teigė, kad dėl tokio nekonvencinės ginkluotės panaudojimo Rusijai bus taikomos papildomos sankcijos.
„Tokių ginklų panaudojimas būtų laikomas netoleruotinų karo eskalavimu, atsakas į jį – absoliučiai masinės ir radikalios ekonominės sankcijos be jokių tabu“, – patikino ministras, nepatikslinęs, kokių sankcijų galėtų imtis Europa.
05.02 | Zelenskis pasmerkė išpuolį Mariupolyje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Rusijos pajėgos trečiadienį numetė bombą ant teatro Mariupolio miesto centre, kur glaudėsi šimtai moterų ir vaikų.
„Ten glaudėsi šimtai žmonių... Pastatas buvo sugriautas. Aukų skaičius kol kas nežinomas. Mano širdis plyšta nuo to, ką Rusija daro mūsų žmonėms, Mariupoliui, Donecko sričiai“, – naujausioje savo kalboje sakė V. Zelenskis.
Prezidentas taip pat tiesiogiai kreipėsi į rusus, prašydamas suabejoti, ar Mariupolio apgultis kuo nors skiriasi nuo Leningrado apgulties, ir pažadėdamas, kad pasidavę Rusijos kariai išgyvens.
„Rusijos piliečiai! Kuo jūsų Mariupolio apgultis skiriasi nuo Leningrado apgulties Antrojo pasaulinio karo metais?“, – rusiškai į karius kreipėsi V. Zelenskis.
04.37 | Žvalgyba: Rusija naudoja senus ir netikslius ginklus
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija paskelbė naujausią žvalgybos informaciją apie Rusijos karines pajėgas. Joje akcentuojama, kad Rusijai, tikėtina, tenka naudoti senesnius ir ne tokius tikslius ginklus, dėl kurių didesnė civilių aukų tikimybė.
Ataskaitoje priduriama, kad Rusija tikriausiai ėmėsi šių ginklų, nes nepasiekė savo karinių tikslų Ukrainoje.
Kol kas Jungtinės Tautos patvirtino, kad Ukrainoje žuvo 729 civiliai, nors tikimasi, kad tikrasis skaičius bus daug didesnis.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 16 March 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 16, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/UPQE4x2Bzi
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/sToWIqF20K
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Europos Taryba trečiadienį žengė beprecedentį žingsnį ir dėl invazijos į Ukrainą pašalino Rusiją iš šios pagrindinės Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos.
► Rusijos pajėgos trečiadienį subombardavo dramos teatro pastatą apsiaustame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. Pastate nuo Rusijos pajėgų smūgių slėpėsi šimtai gyventojų, įskaitant vaikus
► Ukrainos pietinio Melitopolio miesto meras buvo paleistas į laisvę, trečiadienį pranešė Ukrainos pareigūnai, praėjus kelioms dienoms po to, kai Kyjivas pareiškė, kad jį pagrobė įsiveržusios Rusijos pajėgos.
► JAV prezidentas Joe Bidenas pranešė apie dar vieną 1 mlrd. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainos saugumui ir ilgesnio veikimo nuotolio ginklų siuntimą į šią šalį.
► Ukraina trečiadienį atmetė Rusijos stumiamus pasiūlymus sutikti tapti neutralia valstybe, kurios statusas būtų panašus į Švedijos ar Austrijos.
► Rusijos karinės pajėgos galimai pagrobė Ukrainos uosto Skadvosko merą Oleksandrą Jakovlevą. Šią informaciją patvirtino Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
► Rusijos raketa pataikė į televizijos bokštą centrinėje Ukrainos miesto Vinycios dalyje, praneša vietos pareigūnai.
► Ukrainos pareigūnai teigia nukovę dar vieną – jau ketvirtą – Rusijos generolą. Skelbiama, kad tai buvo generolas majoras Olegas Mitiajevas, 150-osios motorizuotųjų šaulių divizijos vadas.
► Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 13 800 Rusijos karių. Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 84 lėktuvus, 108 sraigtasparnius, 430 tankų, 1375 šarvuočius, 190 artilerijos pabūklų, 70 raketų sistemų, 3 laivus, 819 mašinų, 60 kuro cisternų, 11 bepiločių orlaivių, 43 priešraketinės gynybos sistemas bei 10 specialiosios įrangos vienetų.
► Nuo karo pradžios antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive žuvo mažiausiai 500 žmonių, praneša Ukrainos Valstybinė gelbėjimo tarnyba.
► Ukrainos mieste Zaporižioje Rusijos karinės pajėgos apšaudė geležinkelio stotį ir miesto parką.
► Ankstų trečiadienio rytą Rusų karinės pajėgos pataikė į 12 aukštų gyvenamąjį namą Kyjivo centriniame Ševčenkos rajone. Du žmonės buvo sužeisti, 37 evakuoti.
► Apie vidurnaktį Rusijos karo laivai raketomis ir artilerija apšaudė Ukrainos jūros pakrantę netoli Tuzlos, į pietus nuo Odesos.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Rusijos pareigūnus palikti savo pareigas, o žurnalistus – nutraukti propagandos skleidimą. Šalies lyderio teigimu, karas baigsis „gėda, skurdu ir metus trunkančia izoliacija“ rusams.
► Didelėje Ukrainos dalyje trečiadienį buvo girdėti oro pavojaus sirenos. Jos aidėjo Kyjivo, Lvivo, Čerkasų, Dnipro, Ivano-Frankivsko, Odesos, Vinycos, Kirovohrado ir Chmelnytskio regionuose.
