Draugystė su Jaunaisiais miško bičiuliais – prasminga miškininkų darbo dalis bei tradicija, besitęsianti jau daugelį metų. Valstybinių miškų urėdijos, Lietuvos miškininkų sąjungos ir Aplinkos ministerijos globojami moksleiviai, kuriuos vienija meilė gamtai bei domėjimasis miškininko profesija, kartu su miškininkais sodina medžius, dalyvauja miškų tvarkymo talkose, kelia inkilus paukščiams bei kitais būdais įprasmina savo meilę gamtai. Paskutinį spalio savaitgalį Jaunieji miško bičiuliai praleido itin turiningai – vyko į dviejų dienų kelionę po Kuršių neriją.
Pirmąją dieną gamtos mylėtojai leidosi į ekskursiją po išskirtinę Kuršių nerijos gamtą, apsilankė 2006 metų gaisravietėje, pamatė Raganų kalną, Juodkrantės pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų koloniją, Naglių gamtinio rezervato pažintinį taką, Mirusias kopas, Parnidžio kopą, aplankė nuostabųjį Nidos miestelį. Po ekskursijos miško bičiuliai apsilankė Mizgirių gintaro muziejuje.
Antrąją dieną keliauninkų laukė žygis iki Baltijos jūros, o po jos – ekskursija Lietuvos jūrų muziejuje Smiltynėje. Įspūdžių kupiną dieną vainikavo delfinų pasirodymas delfinariume.
Kuršių nerija įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą dėl išskirtino kraštovaizdžio ir žmogus ryšio bei bendrystės su gamta. Norint pažinti nerijos išskirtinumą ir įvertinti žmogaus pastangas išsaugoti šią unikalią vietą, verta susipažinti su miškininkų darbais. Miškininkystės paveldas Kuršių nerijoje siekia Prūsijos laikus – jį verta patyrinėti, kad geriau suprastume, kodėl čia yra tiek daug miškų bei kaip yra saugomos kopos.
Miškininkai atskleidė paslaptis
Apie Kuršių nerijos gamtos paslaptis vaikams pasakojo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Nidos girininkijos girininkas Kęstutis Dikšas:
„Kuršių nerijos kraštovaizdis sukurtas gamtos ir žmogaus, tik čia galima išvysti vėjo pustomas kopas, smiltpieves, unikalias buveines ar kalnapušynų masyvus. Neringos miškingumas yra vienas iš didžiausių Lietuvoje. Retas žino, kad virš 70 procentų miškų yra pasodinti žmonių prieš 120 metų. Norint išsaugoti gamtą, kintantį kraštovaizdį, miškininkai Kuršių nerijoje vykdo įvairius darbus. Vienas iš svarbiausių darbų – priešgaisrinė miškų apsauga. Perbrendę kalninės pušies medynai yra labai degūs, žmogaus neatsargus elgesys su ugnimi gali turėti milžiniškas pasekmes gamtai. Vasara Kuršių nerijos miškininkams yra pats darbymetis, priešgaisrinė miškų apsauga – didelės atsakomybės reikalaujantis darbas. Taip pat tęsiame prieš šimtmetį pasodintų miškų priežiūrą juos atnaujindami. Vykdant gamtotvarkos darbus, juos lengviausia parodyti Naglių gamtiniame rezervate, čia visus žavi pilkosios kopos, smėlio kalnai ir neaprėpiami toliai, tačiau norint išsaugoti kopas, būtina pašalinti augančius krūmus ir medžius. Galime pasidžiaugti, kad išvalę laukymes nuo apaugimo krūmais pastebėjome, jog tokias vietas pamėgo jūriniai ereliai, kuriems čia lengviau sumedžioti sau pietus. Džiugu ir įdomu pamatyti vasarą sklandančius šiuos didingus paukščius.“
Apie Juodkrantės apylinkių miškų įdomybes pasakojo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijos girininko pavaduotojas Algirdas Kurtinaitis:
„Didžiausio dėmesio Juodkrantėje sulaukia paslaptingas Raganų kalnas. Šio pažintinio tako idėjos autorius miškininkas Jonas Stanius, pastebėjęs Juodkrantės sengirės grožį, sugalvojo, kaip galima jį atskleisti lankytojams. Take įkurdintos skulptūros pasakoja legendas, istorijas, raganos ir velniai krečia pokštus, tarp jų galime sutikti ir susimąsčiusio miškininko, atsirėmusio į sodiklį skulptūrą. Šiuo metų laiku apsilankę šalia Juodkrantės įsikūrusioje pilkųjų garnių ir kormoranų kolonijoje paukščių neišvysime, galbūt bus likę tik pavieniai, neišskridę į šiltuosius kraštus, tačiau galime pamatyti kolonijos dydį, negyvus medžius. Nepatyrusiai akiai ši vieta gali atrodyti kaip miręs miškas, tačiau ir čia gyvybės yra daug, tik reikia mokėti ją pamatyti.“
