Prieš metus A.Kubiliaus Vyriausybė su trenksmu pateikė naują daugiabučių renovacijos modelį, kuriame numatyta, jog valstybė kompensuos 50 procentų projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidų, dengs 15 procentų rangos darbų sumos, o likusius 85 procentus rangos darbų sumos gyventojai turės padengti savo lėšomis, suteikiant galimybę paimti paskolą su 3 procentų metinėmis palūkanomis. Tuo tarpu asmenims, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir vieniems gyvenantiems asmenims numatoma kompensuoti ir visas palūkanas ir paimto kredito sumą, taigi nemokėti nė lito.
Lietuvoje apie 96 proc. daugiabučių namų yra pastatyti iki 1993 m. Dauguma jų yra ekonomiškai neefektyvūs, todėl, taikydama šią programą, A.Kubiliaus Vyriausybė tikisi iki 2020 m. atnaujinti apie 70 proc., t.y. apie 24 tūkstančius tokių pastatų. Nuo pat naujojo modelio pristatymo jis buvo vertinamas itin prieštaringai. Vyriausybės atstovai įrodinėjo jog naujasis modelis – tai puiki „trąša“ skatinanati senų daugiabučių atnaujinimą, o ekspertų ir daugiabučių namų savininkų bendrijų argumentai, jog piniginės šioms „trąšoms“ pirkti yra per plonos ir dar plonės, išgirsti nebuvo. Nekreipdamas dėmesio į paprastų žmonių įspėjimus, A.Kubilius atatupstas „stūmė“ šį modelį ir pažadėjo, kad dar 2009 metais bus apšiltinti 500 daugiabučių, 2010 metais – 1000, o dar vėliau - po 2000 daugiabučių per metus. Praėjus metams ant svarstyklių padėję šio žadėto „derliaus“ rezultatus matome rodykles ties nuliu - iš žadėtų 500 daugiabučių nebuvo renovuotas nei vienas pastatas.
Didelių abejonių kelia ir tolimesnės šio modelio sėkmės perspektyvos, nes konservatorių Vyriausybė lengva ranka nukirpusi senatvės pensijas, kirsdama per socialines išmokas, nesugebėdama spręsti 300 tūkstančių siekiančios bedarbystės, stumia žmones nertis dar vieną, šį kartą, paskolų kilpą. Didžioji dalis vidutines ir mažas pajamas gaunančių Lietuvos žmonių gyvena senesnės statybos daugiabučiuose. Nemažai jaunų šeimų įsigijusių butus tokio tipo daugiabučiuose moka šimtatūkstantines paskolas ir yra peršamos imti dar vieną. Tiesa, iš mirties taško naujoji programa pajudėjo, tačiau tas vos apčiuopiamas „pulsas“ daug vilties neįkvepia. Per du pirmuosius 2010 metų mėnesius tik šešių daugiabučių gyventojai, iš 24 tūkstančių, pareiškė norą modernizuoti savo daugiabutį pagal naująją programą. Tuo tarpu reklamuodama šį modelį, žmonių hipnozei A.Kubiliaus Vyriausybė pasitelkia ir mitologinių sirenų technologijas - už 35 mln.lt (30 mln.iš ES struktūrinių fondų, 5 mln.iš Valstybės biudžeto) ėmėsi vykdyti viešųjų ryšių akciją „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas“, liaupsinančią naujojo modelio privalumus. Taigi taip išeina, kad šiuo metu vieno daugiabučio gyventojus įtikinti modernizuoti savo daugiabutį atsieina beveik 6 mln.Lt.
Iki naujojo modelio patvirtinimo, veikė ankstesnė valstybės parama, patvirtinta dar valdant socialdemokratų Vyriausybei, kompleksiškai modernizuota buvo apie 300 namų. Dar 214 bendrijų suspėjo „įšokti“ į minėtos ankstesnės programos traukinį ir turi galimybę modernizuoti savo namus gaudami 50 proc. Valstybės finansinę paramą. Paradoksas, tačiau socialdemokratų Vyriausybė nebedirba daugiau nei metus, tačiau anksčiau galiojusia programa nori pasinaudoti kelių šimtų daugiabučių gyventojai, o pagal naujają – vos keletas. Deja, džentelmeniškai pripažinti konservatoriai nedrįsta, kad drastiškai keisdami programos taisykles klydo, nes pasiūlytas naujasis modelis iš esmės ne paspartino, o numarino daugiabučių renovavimo procesą.
Įdomu tai, kad suprasdama savo beviltišką padėtį Vyriausybė pradėjo blaškytis ir Aplinkos ministerija peršoko prie kitos idėjos – pasiūlė butų savininkams kiekvieną mėnesį mokėti iki 0,7 Lt.siekiantį mokestį nuo vieno kvadratinio metro buto ploto ir taip kaupti fondą iš kurio gyventojai vėliau galėtų modernizuoti savo daugiabutį. Tenka užduoti retorinį klausimą, kodėl prieš strimgalviais kurdami fiasko patyrusią programą, valdantieji nesiėmė priemonių, kad daugiabučių gyventojai tvarkingai pradėtų rinkti lėšas į kaupiamajį fondą, kodėl buvo pasirinktas priešingas – skolinimosi modelis, primenantis gaudyklę kvailiams. Beje, prievolė kaupti lėšas daugiabučio renovavimui numatyta ir Civiliniame kodekse.
Pagal skelbiamą skatinimo programą (www.skatinimoplanas.lt) daugiabučių skolinimo fondui skirtas 1 mlrd. Lt, su Europos Investicijų banku pasirašyta sutartis, tačiau fonde esantys pinigai, taip reikalingi dūstančiai Lietuvos ekonomikai nenaudojami, nes žmonės nesirįžta matuotis kamikadzės šalmo ir imti brukamų paskolų. Taigi prieš metus Nojaus laivu šalies ekonomikai vadinęs būsimą masinio daugiabučių modernizavimo programą, šalies Premjeras A.Kubilius su 1 mlrd. Lt lagaminu atsidūrė prie skęstančio Titaniko šturvalo.
Kaip per pusmetį keitėsi premjero Andriaus Kubiliaus retorika
Balandžio 2 d.
„Per metus buvo renovuojama apie 200 ar 300 daugiabučių pastatų. Žinant, kad Lietuvoje iš viso yra iki 30 tūkst. tokių pastatų, visiškai aišku, kad toliau renovuojant tokiais tempais dauguma tų daugiabučių paprasčiausiai nesulauktų renovacijos pradžios: tokiu atveju visi senos statybos butai būtų renovuoti tik maždaug per 100 metų. Mes norime, kad per metus būtų renovuojama ne 200, o 2 tūkst. pastatų.“
Balandžio 15 d.
„Mes tikime, kad jau šiais metais mes galėsime bent 500 naujų papildomų namų pradėti renovuoti pagal naują modelį. Kitais metais tikimės, kad taip galėtume renovuoti apie 1 tūkst. namų, ir šitaip pasiektume, kad Lietuvoje namų renovacija vyktų kur kas didesniais tempais nei iki šiol.“
Gegužės 22 d.
„Tikimės, kad nuo liepos vidurio procesas galėtų „pilna apimtimi“ judėti. Tai naujas procesas, besiremiantis europiniais pinigais, tai nauja programa.“
Spalio 2 d.
„Iš tikrųjų programa nepradėta įgyvendinti – ji vis dar yra derinama.“
šaltinis: atgimimas.lt
Justas Pankauskas, LSDP pirmininko pavaduotojas
