Pasak istoriko Norberto Černiausko, tuometinė lietuvių vizija buvo labai drąsi vien dėl to, kad ateitis buvo labai miglota, nuolat susiduriant su grėsmėmis iš išorės, buvo neįmanoma nuspėti, kas įvyks kitą dieną.
Duoda impulsą kurti
„Jų vizija yra drąsi ir tuo, kad jie siūlo ne tik kurti ateitį ją saugant, bet ir duoda stiprų impulsą kurti“, – diskusijoje „Valstybės ateities vizijos: kaip keičiasi mūsų svajonės apie Lietuvąׅ?“ – kalbėjo jis.
Istorikas priminė 1949 m. vasario 16-ąją Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo parengtą deklaraciją. Jo teigimu, šis dokumentas duoda dar konkretesnį signalą ir yra „nė kiek nepasenęs“.
Per ilgus metus Lietuvos vizijų, modelių ir svajonių buvo įvairių. N. Černiausko teigimu, kuo arčiau dabartinių laikų, tuo vizijos realesnės, jose nebijoma aptarti problemų, pasirodyti netobuliems.
Vizija – planas ar svaičiojimas?
Prieš daugiau nei 10 metų priimta Lietuvos pažangos strategija, pirmoji tokia, grįsta lietuvių siūlymais ir mintimis, ji turėjo numatyti valstybės raidą per artimiausius dvidešimt metų.
Tačiau jos buvo atsisakyta, nuspręsta, kad strategija nepakankamai atliepia ateities tendencijų iššūkius. Ją vėliau pakeitė kita panašiu principu sukurta valstybės vizija, šįkart – „Lietuva 2050“.
Prieš metus paskelbus šį dokumentą visuomenėje užvirė diskusijos, svarstyta, ar tai realūs planai, ar tik svaičiojimai. Tada Nepriklausomybės Akto signataras Aleksandras Abišala BNS naujienų agentūrai kalbėjo, kad vizija yra tik svajonė, neįpareigojanti būtinai pasiekti rezultatų.
„Tai tik paveikslas to, kokie mes norime būti“, – sakė signataras.
Už vizijos „Lietuva 2050“ rengimą atsakingas premjerės patarėjas Darius Žėruolis atsakė, kodėl reikėjo šį dokumentą atnaujinti. Pasak jo, ankstesnioji vizija „Lietuva 2030“ buvo labiau sukoncentruota į šalies vidų, menkai atsižvelgta į išorės grėsmes, migraciją, pasaulinio masto problemas, tokias kaip sparti klimato kaita.
„Lietuva 2050“ buvo sukurta visiškai kitaip“, – tvirtino D. Žėruolis.
Siekis prisivyti
Pasak Žėruolio, apie 2,5 tūkstančio žmonių į vizijos kūrimą įsitraukė tiesiogiai, o apie ją girdėjo 18 proc. Lietuvos gyventojų.
Anot Valstybės pažangos tarybos narės Dianos Viliūtės, strategiją turėti yra ypač svarbu, ir ne tik valstybei, bet kokiai žmonių grupei.
„Manau, kad [valstybės vizija] yra higieninis dokumentas“, – kalbėjo ji.
Istorikas N. Černiauskas apibendrino vizijos rengimo metu žmonių pateiktus siūlymus Lietuvai. Jį nuliūdino tai, kad juose atsikartojo naratyvas išduodantis norą save lyginti su kitais, vytis neva 19 a. prarastą laiką.
„Visur skambėjo: mes turime pasivyti 100 metų atsilikimą“, – kalbėjo jis.
