• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sekmadienio naktį Didžiasalyje, Ignalinos rajone Vidmantas Panavas užfiksavo nuostabų vaizdą – dangus buvo tiesiog apsipylęs žvaigždėmis. Vyrui pasisekė išlaukti giedros nakties ir stebint meteorų lietų užfiksuoti šį reginį.

Sekmadienio naktį Didžiasalyje, Ignalinos rajone Vidmantas Panavas užfiksavo nuostabų vaizdą – dangus buvo tiesiog apsipylęs žvaigždėmis. Vyrui pasisekė išlaukti giedros nakties ir stebint meteorų lietų užfiksuoti šį reginį.

REKLAMA

Šiuo metu vyksta meteorų perseidų lietus, todėl dangaus stebėjimo entuziastams šis laikas itin palankus ir turintys gerą techniką gali užfiksuoti įspūdingus vaizdus. Tačiau ir kitiems verta pakelti akis į dangų. 

Meteorų lietus vyksta Žemei kirtus kometos kelią

Kaip aiškino Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas, artimiausiomis naktimis bus žvaigždžių lietaus pikas.

„Tai praktiškai šiuo metu vyksta, tiesiog apie rugpjūčio 12-13 dienas būna didžiausias srautas, pikas. Vėliau dar galima stebėti ir likusią rugpjūčio mėnesio dalį. Krentančių žvaigždžių lietus startuoja liepos pabaigoje ir apie rugpjūčio 12-13naktis pasiekia savo maksimumą ir po truputį mažėja“, – aiškino L. Šmigelskas.

REKLAMA
REKLAMA

Specialistas taip pat paaiškino, kodėl būtent šiuo metu stebimas žvaigždžių lietus – Žemė kerta buvusį kometos kelią, todėl matome daugybę krentančių žvaigždžių:

REKLAMA

„Tuo metu mes, judėdami su savo planeta Žeme savo orbita kertame buvusį Svifto-Tatlio kometos kelią ir tame kelyje kometa yra palikusi dulkyčių pėdsaką, dulkių juostą. Kai Žemė kerta buvusį kometos kelią, tos dulkytės įlekia į mūsų atmosferą, užsidega 80-100 kilometrų aukštyje ir mes matome daug krentančių žvaigždžių.“

Šio meteorų lietaus metu matome krentančius perseidus, tačiau tokių srautų yra ne vienas, patikina etnokosmologijos muziejaus direktorius – galime stebėti orionidus, lyridus, ursidus ir kitokius meteorus. 

REKLAMA
REKLAMA

„Tokius pavadinimus jie turi dėl to, kad radiantas, taškas, iš kurio išlekia krentančios žvaigždės, meteorai yra būtent tame žvaigždyne. Pagal žvaigždyno lotynišką pavadinimą yra pavadinti ir krentančių žvaigždžių srautai“, – paaiškino L. Šmigelskas.

Tačiau specialistas pažymi, kad dabar krentančių žvaigždžių matome daugiau, tačiau jas galime pastebėti ir bet kurią kitą dieną. Netgi yra paskaičiuota, jog per metus į vieną kvadratinį metrą nukrenta vienas mikrometeoritas, tad teoriškai ant kiekvieno iš mūsų namų yra kažkiek žvaigždžių dulkelių. Taip pat pasitaiko, kad Lietuvoje randama Žemę pasiekusių meteoritų skeveldrų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Stebėjimui pasirinkite tinkamą vietą

Tačiau ne kiekviena naktis palanki meteorų lietaus stebėjimui. L. Šmigelskas sako, kad labiausiai koją pakiša debesuotos naktys. Kita vertus, šiais laikais daugelį dalykų galima stebėti internetu – ne išimtis ir meteorų lietus.

„Deja, Lietuva yra tokioje vietoje, kur nėra daug giedrų naktų ir nepalankiausia yra debesuotumas. Jeigu debesys uždengia dangų, deja, krentančių žvaigždžių savo akimis mes neišvysime. Bet šiais laikais yra internetas, galime rasti transliacijų, kur astronomijos, dangaus mėgėjai fiksuoja tuos krentančių žvaigždžių žybsnius ir galima bent jau netiesiogiai tuo reiškiniu pasigrožėti“, – kalbėjo etnokosmologijos muziejaus direktorius.

REKLAMA

Vis dėlto specialistas pabrėžia, jog Lietuvos kampelis, iš kurio stebėsite, nėra svarbus, nes šalies plotas nedidelis, tačiau jei jums pavyko sulaukti nedebesuotos, giedros nakties, verta įsiminti ir dar keletą patarimų, kad stebėjimas būtų malonus ir pavyktų pamatyti kuo daugiau krentančių žvaigždžių:

„Būtų gerai, kad tuo metu nebūtų Mėnulio, ypač situaciją blogina Mėnulio pilnatis, nes ji šviesina visą naktį. Ir, be abejonės, miestų ir kelių šviesos. Jeigu žmogus nori pasižiūrėti ir pasigrožėti šiuo reiškiniu, jis turėtų pasižiūrėti, kada bus pats maksimumas krentančių žvaigždžių, nes tai būna skelbiama viešai, tuomet nuvykti į atokesnę vietą, pageidautina, kad būtų atviresnė, neapsupta miškų, medžių ir toliau nuo apšvietimo. Nereikėtų turėti su savimi šviesos šaltinio, laikinai išjungti telefonus arba laikyti juos kišenėse.“

REKLAMA

Geriausias metas stebėti žvaigždžių lietų prasideda praėjus maždaug valandai ar pusantros po saulėlydžio, o žvelgti į dangų geriausia iki 3 valandos, nes pradėjus švisti reiškinys nebebus taip ryškiai matomas.

L. Šmigelskas taip pat primena, jog stebėjimui tikrai nereikalingas teleskopas – jo aprėpiamas plotas yra nedidelis, tad ir tikimybė pamatyti krentančią žvaigždę yra mažesnė. Viskas, ko jums tereikia – šiltesni drabužiai, gera kompanija ir šiltas gėrimas. Stebėjimui jums pakaks savų akių, o jei labai norisi, galite pasiimti žiūronus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų