Europos kosmoso agentūra (ESA) trečiadienį patvirtino išrinkusi vietą ant kometos paviršiaus, kur kitą mėnesį turėtų būti nutupdyta kibernetinė laboratorija.
Šaldytuvo dydžio zondas „Philae“ turėtų nutūpti „J srityje“, prioritetinėje nusileidimo ant kometos 67P/Čuriumov-Gerasimenko vietoje, sakoma agentūros pranešime.
Lapkričio 12 dienos operacija bus pirmasis bandymas per visą kosmoso tyrimų istoriją nutupdyti kibernetinę laboratoriją ant toli kosmose skriejančios kometos paviršiaus. Mokslininkai tikisi, kad tyrimai turėtų atskleisti daug Saulės sistemos paslapčių.
Kometa 67P sudaryta iš dviejų branduolių, sujungtų siauresne sąsmauka; jos siluetas panašus į guminio ančiuko.
„J sritis“ yra ant mažesniojo „galva“ praminto branduolio maždaug toje vietoje kur būtų ančiuko kakta., o atsarginė vieta – „C sritis“ – yra ant didesniojo branduolio.
„Dabar, kai jau žinome, koks yra konkretus mūsų tikslas, mes dar labiau priartėjome prie šios įdomios bet labai rizikingos operacijos įvykdymo“, – sakė misijos vadovas Fredas Jensenas.
„Tačiau vis dar yra tam tikrų svarbių gairių, kurias turime užbaigti prieš tai, kai duosime paskutinę komandą tūpti“, – sakė jis.
Aparato nutupdymas yra svarbi misijos, kurią nuspręsta pradėti 1993 metais, dalis.
„Philae“ nešantis kosminis aparatas „Rosetta“ susitiko su šia kometa rugpjūčio mėnesį, nuskriejęs apie 6 mlrd. kilometrų, pirmiausiai keturis kartus praskriejęs šalia Žemės ir Marso – tų planetų trauka buvo panaudota pagreitinti aparatą, kuris buvo išsviestas tarsi iš laidynės.
Jeigu viskas vyks kaip planuota, „Rosetta“ paleis zondą „Philae“ lapkričio 12-ąją 8 val. 35 min. Grinvičo (10 val. 35 min. Lietuvos) laiku, skriedama už 22,5 km nuo kometos centro. Zondas turėtų nutūpti ant kometos paviršiaus, praėjus septynioms valandoms, t.y. maždaug 15 val. 30 min. Grinvičo (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku .
Operacija vyks zondui „Rosetta“ skriejant už daugiau negu 450 mln. kilometrų nuo Žemės. Tuo metu radijo signalui pasiekti Žemę prireiks 28 min. 20 sek., todėl patvirtinimas, kad zondas nusileido, bus gautas apie 16 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku.
„Rosetta“ turi 11 kamerų ir jutiklių, kuriais jau buvo padaryta stulbinamų šios kometos nuotraukų, dalis jų parodė, kad kometa yra neįprastai juoda.
Tačiau ekspertai tikisi, jog dar daugiau atradimų padės atlikti 10 instrumentų, sumontuotų „Philae“ viduje.
Prie kometos priartėjusi 100 kilogramų sverianti kibernetinė laboratorija iššaus harpūnus, kurie įsmigs į jos paviršių, o vėliau prisitvirtins varžtais.
Be kitų eksperimentų, šis aparatas padarys apie 30 cm gylio gręžinį, siekiant ištirti giliau esančios kometos medžiagos cheminę sudėtį.
Tyrėjai tikisi daugiau sužinoti apie kometas – iš dulkių ir ledo sudarytus dangaus kūnus, susidariusius kartu su Saulės sistema prieš maždaug 4,6 mlrd. metų. Pagal vieną iš teorijų, spėjama, kad kometos galėjo užnešti gyvybę į Žemę.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
