Jevhenas apie pilno masto karo Ukrainoje pradžią sužinojo būdamas Europoje, ten jis dirbo vilkiko vairuotoju. Baigęs reisą grįžo namo, o iš ten tiesiai į frontą savanoriauti.
Vaikinas kariauti išėjo tik čiupinėjęs ginklą, be jokios kovinės patirties. Karą, kurį pats romantizavo, Jevhenas pamatė kitomis akimis. Jau po pirmo apšaudymo, kuomet tik per stebuklą išliko gyvas, jis iškart gavo pravardę: „Fartovy“ – „Sėkmingas“.
„Buvau žvalgyboje, kai mano grupę pastebėjo ir mus apšaudė „Grad“ tipo raketomis, tokia buvo pirma pažintis. Buvau apstulbintas, bet gyvas, todėl ir sėkmingas. Virš galvos sprogo trys ar keturi sviediniai“, – sako vyriausiasis seržantas Jevhenas.
Įvykių Bachmute įkarštyje, kai „Wagnerio“ samdiniai didelėmis pajėgomis stengėsi išstumti iš miesto Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, dvi nedidelės grupės, iš kurių vienai vadovavo Jevhenas, buvo perkeltos į miestą, kad įsitvirtintų pozicijose. Tačiau viskas vyko ne pagal planą.
„Wagnerio“ samdiniai jau buvo mus visiškai apsupę, užėję už mūsų nugarų. Aš kaip vadas, su manim buvo 6 žmonės, kuriuos reikėjo išvesti. Teko išversti dvi tvoras, kad išeitume ne į gatvę, o slapta. Taip išgelbėjau savo vaikinų ir savo gyvybes“, – pasakoja vyriausiasis seržantas Jevhenas.
Mūšis dėl Bachmuto vadinamas kruviniausiu nuo invazijos pradžios, todėl iš apsupties prasiveržęs be aukų savo grupėje, vaikinas patvirtino savo pravardę.
Ir nors Jevhenas nebuvo sužeistas, bet laužydamas tvoras jis susižalojo petį, todėl kareivis vis dar reabilitacijoje. Tokių kaip jis Poltavos ligoninėje yra 30. Ten buvo įrengtas reabilitacijos centras, į kurį kariai siunčiami iš ligoninių. Nuo metų pradžios ten stiprino sveikatą apie 600 karių.
Dėl traumų vėl mokosi vaikščioti
„Visi traumuoti, ir su traumų pasekmėmis. Tai gali būti minų sprogimų sužalojimai, šautinės žaizdos ar skeveldrų žaizdos. Žaizdos dažniausiai būna labai sunkios, kombinuotos. Tai taip pat traumos galvos ir nugaros smegenų, viršutinių ir apatinių galūnių sužalojimai“, – teigia reabilitacijos centro vadovė Irina Pchelintseva.
Beveik visi kariai, dabar esantys centre, atsigauna po kruvinų kovų Bachmute. Jevheno pavyzdys yra vienas iš lengvesnių. Jo svainis Jurijus nebegrįš į rikiuotę – vyras vėl mokosi vaikščioti. Jis buvo apšaudytas, kai jo grupė bandė šturmuoti okupantų pozicijas.
„Priešas apšaudė, nukentėjome nuo „Grad“ raketų skeveldrų. Paprastai pirmą pusvalandį nieko neskauda. O vėliau, taip, pradeda skaudėti. Turbūt šokas ir adrenalino antplūdis padėjo išgyventi“, – pasakoja oro desantininkas Jurijus.
Jurijus prarado daug kraujo, tačiau paramedikai sugebėjo išgelbėti jo gyvybę. Skeveldros jo kojoje liks amžinai.
„Pataikė į apatinę kulkšnies dalį ir dauguma jų įstrigo kauluose. Todėl nėra galimybės ištraukti“, – tvirtina oro desantininkas Jurijus.
Atsigavimas užtrunka iki metų
Ukrainoje yra tik trys tokios robotizuotos sistemos, kurių padedamas Jurijus dabar dirba stiprindamas kojas. Šis simuliatorius ne tik atstato galūnių judėjimą, bet ir sukuria taisyklingą vaikščiojimo techniką.
„Pacientas dirba kartu su robotu. Tai gali judinti apatines galūnes. Dabar galite pamatyti, kaip mūsų kosmonautas skrenda ir renka monetas tokiame žaidime“, – sako kineziterapeutas Romanas Litvinovas.
Atsigavimas po sunkių sužalojimų gali užtrukti mėnesius ar net metus. Kiekvienas reabilitacijos centro pacientas patyrė daug streso, o daugelis dar ir dabar jį jaučia.
„Ar aš mačiau pragarą? Mačiau. Galiu užtikrintai pasakyti, kad tai baisu. Žodžiais neperteiksi. Ten gyveni šia diena“, – sako vyriausiasis seržantas Jevhenas.
Todėl neužtenka, kad reabilitacijos terapeutai būtų tik gydytojai – jie turi tapti draugais. Gydytojai sako, kad be psichologinės ramybės, fizinė terapija yra bejėgė.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
