Apie tai, ką reikia žinoti po atakos prieš Suomijos dujotiekį, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas ir buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Į ką Lietuva turėtų kreipti dėmesį, saugodama savo infrastruktūrą ir ką mums signalizuoja šis įvykis su Suomija ir Estija?
A. Sekmokas: Esminis klausimas – infrastruktūros perdavimo klausimas. Pačių energetinio išteklių gauti mes galime ir gavimas yra diversifikuotas. Tačiau pati infrastruktūra – vamzdynai, elektros perdavimo linijos, transformatorinės, kabeliai, kurie yra jūroje – jiems kyla grėsmės.
Yra priemonės, kurios mažina grėsmes, pavyzdžiui, elektros perdavimo tinklo valdymas – yra dispečerinė Vilniuje, yra rezervinė dispečerinė Kaune. Tokios priemonės numatytos, tačiau grėsmė energetikos infrastruktūrai visada egzistuoja.
<...> Tai kol mes turime tokią kaimynystę, vienas iš objektų, kur priešininkas gali smogti, yra būtent perdavimo infrastruktūra.
Lietuva turėtų atkreipti dėmesį į priklausymą BRELL žiedui ir mūsų elektros perdavimo sistemos valdymą iš Maskvos. Čia egzistuoja ne tik trikdžių rizikos, kurias galėtų sukelti Maskva, bet ir politinės rizikos – mes matėme įvykius dėl tranzito į Karaliaučių, kai tranzitui į Karaliaučių taikomos išimtys, lyginant su visa kita logistika, kur galioja sankcijos Rusijai.
Tai lygiai taip pat gali būti daromos politinės išimtys ir elektros perdavimui į Karaliaučių. Pasitraukimas ir elektros linijų išjungimas su BRELL yra didžiausia politinė grėsmė. Dabar svarbiausia yra energetikos infrastruktūros apsauga. Kibernetinė apsauga yra svarbi antru numeriu ir fizinė apsauga yra numeris trys. Tai 3 pagrindinės sritys.
Ką mums signalizuoja Estijos ir Suomijos įvykis?
V. Jankauskas: Norėjau sakyti, kad gal čia nieko baisaus neatsitiko. Tiesiog įvyko perspėjimo skambutis. Mes giriamės, kad mūsų elektros ir dujų sistemos yra daug patikimesnės, kad galime ramiai gyventi. Bet gali visko atsitikti. Tokiems dalykams turi būti ruošiamasi.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Kol kas, deja, mūsų gynybos politikoje vyrauja kolektyvinis Bidenas - labai daug teisingų kalbų, planų, pažadų, bet prabėgo pusantrų karo metų ir beveik niekas nevirsta kūnu. Lygiai taip pat visus karo metus elgiasi Bidenas: labai daug ir gražiai žada ir remia, bet ta pagalba amžinai užstringa tiek, kad tii neužtektų jokiam reikšmingam fronto poslinkiui. Graži kalba ir nulinis veiksmas tampa mūsų amžiaus profesionalios politikos pamatiniu principu.
