Apie tai, kodėl Lietuvoje maistas nepinga, kai Lenkijoje – didžiulės nuolaidos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas, kainų specialistas Petras Čepkauskas ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pone Povilauskai, matėme, kad lenkų prekybos tinklas „Biedronka“ paskelbė, kad mažins dalies produkcijos kainas beveik penktadaliu. Mūsų prekybos tinklai pasakė, kad to nedarys ir pas mus neįmanoma to padaryti, nes Lenkijoje ir Lietuvoje skiriasi mokestinė politika. Ką jūs manote, ar iš tiesų Lietuvoje kainos visada pasmerktos būti didesnėmis negu Lenkijoje?
T. Povilauskas: Reikia sulaukti faktų, kiek iš esmės, ką kalba „Biedronka“, yra tiesa, kiek infliacija per artimiausius mėnesius sumažės. Jeigu žiūrėsime į gegužės ir birželio mėnesių duomenis, tai Lietuvoje birželį maisto kainų mėnesinis pokytis buvo -0,2 proc. Lenkijoje buvo labai panašiai.
Kol kas sakyti, kad pastarųjų kelių mėnesių tendencijos yra Lenkijos naudai, na – taip nėra. Lietuvoje taip pat daugelio maisto produktų kainos liepos mėnesį yra sumažėjusios ir mes tikrai turėsime maisto kainų defliacija, nes tai yra primityvus sezoniškumas, agurkų kainos yra sumažėjusios, pomidorų taip pat.
Aš nemanau, kad liepos mėnesio defliacija Lietuvoje bus kitokia nei Lenkijoje, o paskui pasižiūrėsime. Aišku, norėtume, kad maisto kainos pas mus grįžtų į tą lygį, koks buvo prieš du metus, bet to nebus. Tačiau žiūrint į artimiausius kainų pokyčius, tai daugelio maisto produktų kainų pokyčiai bus nuliniai arba šiek tiek mažesni, gali padidėti tik tų produktų, kuriems įtakos turi sausra.
Pone Čepkauskai, bet gi visada Lenkijoje kainos buvo mažesnės ir vis tiek jie sugeba dar jas mažinti.
P. Čepkauskas: Taip, jos visą laiką buvo mažesnės ir dėl mokestinių dalykų, ir dėl masto ekonomikos, nes šalyje virš 30 milijonų gyventojų, o ne 3.
Ir taip, praeitais metais, kai buvo kainų krizė, lenkai sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki nulio, bet ir tai tas PVM buvo 5 proc., tai nuo 5 proc. sumažinti iki 0 proc. nebuvo didelė problema.
Dabar mažina kainas tokioms prekėms kaip aliejui, grūdams, duonai, makaronams – tai šie produktai yra susiję su nupigusiomis žaliavomis. Vienas prekybos tinklas pradėjo tas kainas mažinti, tai ir kiti pasekė, nes Lenkijoje konkurencija yra didesnė.
Pone Povilauskai, kai kilo elektros ir dujų kainos, tada prekybos tinklai ir iš esmės visi gamintojai aiškino, kad kainas jie yra priversti didinti, nes labai brangi energetika. Dabar energetikos kainos yra sumažėjusios, kodėl mes to nematome ir maisto kainose?
T. Povilauskas: Na, tai yra verslo logika. Kol konkurencija nėra pernelyg aštri, tol per daug nereaguojama. Kas priverčia greičiau mažinti kainas? Tai dažniausiai būna konkurencija.
Turbūt ir perdirbėjai nenori mažinti kainų, nes reikia atsigriebti už praėjusius metus, mažmenininkai irgi stengiasi per daug neskubėti. Normalu, kad visose grandyse norima kuo ilgiau pratempti laiko ir uždirbti daugiau.
Sakykite, pone Petrai, ar Lietuvoje tos maisto kainos kris sparčiau, ar jos laikysis?
P. Čepkauskas: Pagrindiniai naudos gavėjai – perdirbėjai, prekybininkai, valstybė – nėra suinteresuoti kainų mažinimu. Bus maksimaliai stengiamasi fiksuoti dabartinį esamą kainų lygį, plius infliaciją pora procentų.
Dabar sako, kad infliacija mažėja, bet mes matuojame su praeitų metų piku, kai maisto kainos šokinėjo ir pasiekė plius 30 proc. Bet jeigu sudėtume tris metus, tai sausio mėnesį mes turime maisto produktų infliaciją 44,8 proc. per tris metus, o birželio mėnesį mes turime 43,7 proc., tai yra fiksuojamas šitas lygmuo ir bandoma jį išlaikyti.
Kaip vėliau pasiskirstys vartotojai tarp gamintojų, tai iš šito verslas galvos apie tolimesnį elgesį, ar mažins kainas, ar laikys. Vienareikšmiškai teigti, kad čia ateis gėris ir bus mažinamos maisto kainos, negaliu ir to tikrai nebus.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
