Pagal praėjusį mėnesį sudarytą susitarimą dėl kaltės pripažinimo, R. Stadleris išvengė kalėjimo, nes prisipažino sukčiavęs dėl neatsargumo.
Miuncheno apygardos teismas vietoj to skyrė R. Stadleriui lygtinę vienerių metų ir devynių mėnesių bausmę ir nurodė sumokėti 1,1 mln. eurų baudą.
Gegužės mėnesį 60-metis pripažino, kad net ir sužinojęs apie sukčiavimą leido toliau pardavinėti transporto priemones, kuriose galėjo būti įdiegta išmetamųjų teršalų kiekio rodmenis klastojusi programinė įranga.
Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“, kuriai priklauso, be kita ko, „Porsche“, „Audi“, „Škoda“ ir „Seat“, pateko į krizę po to, kai 2015 metų rugsėjį pripažino, kad 11 mln. dyzelinių transporto priemonių, kurios buvo parduotos visame pasaulyje, buvo įdiegusi programinę įrangą, leidžiančią klastoti išmetamųjų teršalų kiekio rodmenis.
Dėl vadinamųjų išderinimo įtaisų transporto priemonės per laboratorinius bandymus atrodė mažiau taršios nei iš tikrųjų buvo.
Per visą teismo procesą, kuris prasidėjo 2020 metais, R. Stadleris neigė savo kaltę.
Tačiau praėjusį mėnesį pietiniame Vokietijos mieste vykusiame teismo procese jo advokatas pareiškė, kad R. Stadleris „nesiėmė“ informuoti verslo partnerių apie tai, kad automobiliai su vadinamaisiais išderinimo įtaisais vis dar tiekiami į rinką.
„Volkswagen“ nuolat tvirtino, kad šis sukčiavimas buvo saujelės žemesnio lygio darbuotojų, veikusių be vadovų žinios, darbas.
Pats R. Stadleris nebuvo kaltinamas sukčiavimo kurstymu.
