Šių metų pavasarį Seimas buvo priėmęs Civilinio kodekso (CK) pataisas, kuriomis numatyta, jog motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje transporto priemonės pardavėjas privalo pirkėjui nurodyti ridos duomenis, taip pat visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose per 5 metus dalyvavo motorinė transporto priemonė.
Šie pakeitimai turėjo įsigalioti lapkričio mėnesį, tačiau šią savaitę parlamentas vėl pakeitė minėtą tvarką ir nustatė, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas privalo pirkėjui nurodyti ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
CK pakeitimus inicijavęs Seimo narys, liberalas Eligijus Masiulis portalui tv3.lt sakė, kad iki šiol numatyta, tačiau nespėjusi įsigalioti informacijos apie parduodamą transporto priemonę pateikimo tvarka buvo ydinga. Anot parlamentaro, tais atvejais, kai pardavėjas transporto priemone naudojosi trumpiau negu 5 metus, jis negalėtų pateikti visos reikiamos informacijos.
„Logika tokia, kad, jeigu tu esi transporto priemonės savininkas tik vienerius metus ar dvejus metus, tu turėtum pateikti būsimam pirkėjui informaciją ir už buvusius savininkus, o iš esmės neįmanoma tos prievolės įgyvendinti, nes tu nelabai žinai, ką prieš tai buvęs savininkas su tuo automobiliu darė, kaip jį eksploatavo ir kokie ten galėjo būti autoįvykiai. [...] Taigi tokią tvarką reikėjo keisti, kad transporto priemonės savininkas pateiktų informaciją tik už tą laikotarpį, kurio metu jis naudojosi ta transporto priemone“, – aiškino E. Masiulis.
Pripažino, kad esmės nekeičia
Parlamentaras E. Masiulis vis dėlto pripažino, kad iš esmės, atsižvelgiant į tai, kad minėtos CK pataisos galioja tik Lietuvos Respublikoje registruotoms transporto priemonėms, problema, susijusi su iš užsienio atvežamų automobilių ir kitų transporto priemonių technine būkle, nebus išspręsta.
„Viena problema yra įvežamų automobilių pardavimas. Kol kas šitas procesas yra nekontroliuojamas ir tikrai į šalį patenka labai daug po autoįvykių sutvarkytų automobilių, suvirintų iš dviejų dalių į vieną ir taip toliau, tai tiesiog, matyt, reikėtų toms transporto priemonėms dar kokio atskiro reguliavimo ir kontrolės.
Antra problema yra susijusi su lizingo bendrovėmis, kurios iš esmės yra savininkai, o tie, kas lizinguoja tuos automobilius, yra valdytojai automobilių. Šiuo atveju, įstatymas kalba tik apie savininkus, kad savininkai turi pateikti informaciją, o valdytojai paliekami šone“, – aiškino E. Masiulis, pridurdamas, jog grįžti prie CK tobulinimo dar prireiks. Seimo nario manymu, įstatyme numatyti visų transporto priemonių pardavimo atvejų ir visų saugiklių, kurie užkirstų kelią nesąžiningam elgesiui, nėra įmanoma.
„Jokie įstatymai šioje vietoje visų atvejų nesureglamentuos ir visų galimų manipuliacijos atvejų nenustatys ar neužkirs kelio joms.
Akivaizdu, kad visgi atsakomybė dėl pirkimo ir pardavimo lieka ir tam pačiam pirkėjui ir akivaizdu, kad tu, įsigydamas automobilį ar turguje, ar pagal internetinį skelbimą, prieš jį pirkdamas, veži į diagnostinį servisą, žiūri, tikrini ir taip toliau. Pagaliau, net ta servise pateikta informacija apie transporto priemonę gali būti klaidinga. Atvirai sakant, tai yra toks įstatymas, kuris formaliai užkrauna pareigą pardavėjui, bet nebūtinai tai apsaugo pirkėją nuo kažkokios nekokybiškos prekės“, – komentavo E. Masiulis.
Sukčius siūlo bausti
Portalo tv3.lt kalbintas Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Rokas Knyva taip pat pripažino, jog įstatymų pataisomis kovoti su pardavėjais, kurie nuslepia arba sąmoningai nenurodo pirkėjams transporto priemonių defektų, nėra lengva. Vis dėlto, anot jo, leisti rinkai pačiai reguliuoti pardavėjų ir pirkėjų santykius nederėtų.
„Didžiausią rūpestį turime, kad yra išbalansuoti santykiai dėl atsakomybės tarp pirkėjo ir pardavėjo. Šiuo metu pirkėjas kaip ir prisiima visą atsakomybę už savo sprendimo pasekmes, o pardavėjui lieka tik pinigai. Tai tam, kad nors kažkiek susibalansuotų, kad nors kažkokia atsakomybės dalis persikeltų pardavėjui, ir ieškomi tokie būdai. Dėl tos priežasties aš ir nesutikčiau, kad rinka visiškai laisvai galėtų susireguliuoti santykius.
Taip, daugelį dalykų gali išspręsti laisva sutarties šalių valia, bet, kuomet yra sąmoningai apgaudinėjama arba sąmoningai nepateikiama dalis informacijos, tai natūralu, kad kita šalis, neturėdama kažkokių atsvarų, lieka silpnesniosios pozicijoje“, – aiškino R. Knyva.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos vadovas patikino, jog pirkėjų galimybė skųstis teismams dėl nuslėptų transporto priemonės defektų kartais taip pat gali neturėti jokių perspektyvų.
„Sutarties arba to pirkimo-pardavimo sandorio viena iš šalių formaliai tampa nepasiekiama – aš turiu galvoje turginius sandorius, kai viena iš sutarties šalių būna, tarkime, iš vienos Vakarų šalies asmuo arba nebūtinai net konkretus asmuo – tai pirkėjui nelieka absoliučiai jokių galimybių savo pretenzijas pateikti teismui“, – komentavo pašnekovas.
R. Knyva savo ruožtu pažymėjo, jog siekiant drausminti asmenis, kurie nuo pirkėjų slepia tikrąją transporto priemonių techninę būklę, reikėtų apsvarstyti administracinės atsakomybės už informacijos slėpimą įteisinimo galimybę.
„Aš nesu tikras, kad mes turėtume kalbėti apie baudžiamosios atsakomybės sampratą, nes tai yra civiliniai santykiai, ir tam dalykui turbūt pakaktų administracinės atsakomybės už netinkamai pateikiamą informaciją apie daiktą, kuris turi konkrečią vertę, šiuo atveju – automobilį. Tam yra tam tikri teisėtvarkos institutai – mes turime teismų sistemą – ir šalys dėl netinkamai įvykdyto sandorio gali kreiptis dėl žalos atlyginimo“, – dėstė R. Knyva.
Ko gali reikalauti pirkėjas?
Advokatų profesinės bendrijos „Jurex“ teisininkas Laimonas Stančikas portalui tv3.lt pasakojo, kad pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, aptariamu atveju – transporto priemonę, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:
• kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;
• kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
• kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
• grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
„Galiausiai, išaiškėjus paslėptiems transporto priemonės defektams, pirkėjas turi teisę reikalauti nutraukti transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį“, – aiškino L. Stančikas.
Anot jo, pastebėtina, kad teismų praktikoje, sutarties nutraukimas yra vertinamas, kaip kraštutinė pažeistų teisų gynybos priemonė, tai dėl to, teisininko teigimu, teismai tik retais atvejais taiko šį pirkėjo pasirinktą jo teisių gynybos būdą.
