Baigiamieji prezidento rinkimų debatai kol kas buvo geriausi
Spalio 15 d. Niujorke, Hofstra universitete vykę tretieji ir paskutiniai debatai buvo rinkimų fejerverkas – tokie įdomūs, kokie praeiti dveji susitikimai buvo migdantys. Kandidatai diskutavo esminiais klausimais. Apsikeitė aštriais smūgiais. Ir didžiąją laiko dalį vengė skaityti „iš lapo“.
Dalis nuopelnų priklauso moderatoriui, CBS naujienų diktoriui Bob Schieffer, kuris uždavinėjo rimtus klausimus ir kartais netgi papriekaištaudavo kandidatams už tai, kad šie į juos neatsako. Bet daugiausia nuopelnų priklauso John McCain. J. McCain žinojo, kad tai jo paskutinė galimybė padaryti kažką dramatiško, kad išjudintų lenktynes, kurios gresia virsti sutriuškinimu – ir jis tvirtai gynė savo poziciją, užsipuldamas B. Obama dėl visko, dėl ko šis buvo nusipelnęs.
J. McCain nužymėjo ryškų kontrastą tarp savęs ir savo priešininko. Jis tvirtino, esą B. Obama tiki, jog atsakymus į Amerikos problemas žino vyriausybė, kai tuo tarpu J. McCain pasitiki paprastais žmonėmis (vieną sykį, juokingai apsirikdamas, jis į B. Obama, atrodo, kreipėsi „Senatoriau vyriausybe“). Jis ilgam sustojo ties improvizuotu komentaru „plačiai paskleisti turtą“, B. Obama pasakytu smulkaus verslo savininkui, pavadintam „santechniku Joe“, kuris dėl to akimirksniu tapo garsiausiu santechniku nuo į Watergate kompleksą įsilaužusių meistrų laikų („santechnikais“ buvo pramintas slaptasis Baltųjų rūmų specialiųjų tyrimų būrys, sukurtas Richard Nixon prezidentavimo metu, kad užkirstų kelią slaptos informacijos „nutekėjimui“ į spaudą).
J. McCain sugebėjo savo priešininkui suduoti keletą gerų smūgių. Jis nurodė, kad šis sulaužė pažadą savo kampanijai naudoti valstybės lėšas (ir taip apriboti savo kampanijos išlaidas). Jis pastebėjo, kad B. Obama kiekvieną problemą siūlo spręsti išleidžiant daugiau pinigų. Jis užsipuolė B. Obama už tai, kad šis (nesąžiningai) apsimetinėja, esą nėra jokio skirtumo tarp jo ir dabartinio prezidento. „Aš nesu prezidentas Bush“, – vienu metu sakė jis. – „Jei norėjote varžytis su prezidentu Bush, turėjote kandidatuoti prieš ketverius metus“.
Visa tai puiku. Bet J. McCain padarė ir dvi dideles klaidas. Iškeldamas B. Obama kaltinimą dėl ryšių su buvusiu teroristu Bill Ayers, jis atrodė niekingai tą dieną, kai Dow Jones (Niujorko akcijų biržos indeksas) nuvertėjo 8 proc. ir žmonės galvojo apie daug niūresnius dalykus. Antra, rimtesnė klaida glūdi jo kūno kalboje. J. McCain nesutvardė savo paniekos jaunesniajam vyrui – krenkštė, darė grimasas, šaipėsi ir vartė akis kiekvieną kartą, kai B. Obama gaudavo galimybę kalbėti. Visas pasirodymas priminė Al Gore dūsavimus jo 2000 m. debatų metu su George Bush, kas, daugelio žmonių manymu, prisidėjo prie jo pralaimėjimo.
B. Obama pasirodymas visų šių debatų metu buvo puikus. Jis išliko ramus ir nesinervino. Jis pagarbiai klausėsi savo oponento. Jis pasinaudojo kiekviena galimybe pakeisti temą ir kalbėti apie ekonomiką bei vidutinio amerikiečio bėdas. Jis netgi pakreipė J. McCain argumentą apie jo ryšius su B. Ayers savo naudai, teigdamas, kad žmonės, su kuriais jis bendrauja ekonominiais klausimais, yra Paul Volcker (ekonomistas, buvęs Federalinio rezervo pirmininkas) ir Warren Buffett (vienas sėkmingiausių pasaulyje investuotojas ir filantropas). Ir jeigu daugelis jo argumentų buvo silpni – jis neparodė, kaip suderins savo išlaidų planus su didžiuliu Amerikos deficitu – jo kūno kalba buvo nepriekaištinga.
Visos iš karto po debatų atliktos apklausos rodė aiškią B. Obama pergalę. J. McCain pavertė debatus įdomiais, bet B. Obama iš to vakaro gavo daugiau, akivaizdžiai padidindamas savo ir taip didelius šansus lapkritį pasiekti pergalę.
Parengta pagal The Economist
