Premjerė aiškino, kad situacija Lietuvoje saugi, šalis yra ginama NATO, todėl gyventojams rūpintis ir ieškoti priedangų ir bunkerių nereiktų, tai esą gali kelti nereikalingą nerimą.
Siūlo nekalbėti apie dalykus be būtino reikalo
„Lietuva yra NATO valstybė, labai prašyčiau neprovokuoti diskusijos ten, kur galima kelti tik visuomenės nerimą be būtino reikalo. Tikrai dabar vyksta nemažai dalykų, pildant informacijos paveikslą žmonėms, ką jie turi žinoti tam tikromis aplinkybėmis. Nes pavojai gali būti įvairūs. Nežinau, ar daug žmonių žino, kas buvo rekomenduojama daryti, tarkime, įvykus kažkokiam incidentui Astravo atominėje elektrinėje“, – sakė ministrė pirmininkė.
Tiesa, premjerė pažadėjo, kad Vyriausybė daugiau komunikuos apie civilinę saugą ir kitus nerimą keliančius dalykus. Lietuvoje, matydami bombardavimus Ukrainoje, žmonės sunerimo ir ėmė ieškoti informacijos apie bombų priedangas, bunkerius, bet jos stinga, o priedangos vietų – nėra.
"Tai man atrodo, kad yra daug rekomendacijų, kurios jau dabar pateiktos. Ir civilinės saugos informacijos šaltinių yra nemažai, ji bus dar pildoma, kad žmonės būtų atsakyta į daugiau klausimų. Bet labai prašau, nežinau, kodėl reikia pirkti tiek daug druskos. Bet maisto užteks, visais kitais dalykais Vyriausybė yra nusiteikusi pasirūpinti. O žmonėms reikia pasirūpinti tuo, kuo rekomenduoja pasirūpinti civilinės saugos specialistai“, – sakė I. Šimonytė.
Finansavimas gynybai – didės
Pręsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, premjerė Ingrida Šimonytė sako palaikanti tolesnį gynybos finansavimo didinimą.
Prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlius tam jau kitąmet skirti 3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), ministrė pirmininkė teigia, jog dėl konkretaus tolesnio plano reikės tartis.
„Man teko matyti tokį dokumento projektą, kuriame yra kalbama apie tris procentus, tačiau neapibrėžtame laike. Mes, tuo tarpu, kalbame apie 2,5 proc. jau šiais metais“, – sakė premjerė.
Pasak jos, anksčiau nei planuota pasiekus šį tikslą, reikės tartis ir dėl tolesnių tikslų.
„Tai žinoma, kad yra poreikis sutarti, o kokie tolesni tikslai. Ir vakar buvo sutarta su frakcijų atstovais, kad visos frakcijos deleguos savo žmones tam dabar galiojančio nacionalinio susitarimo dėl gynybos finansavimo ir kitų dalykų tokiai peržiūrai, kadangi reikia susitarti dėl naujų tikslų ir naujų riboženklių“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, šios derybos neturėtų ilgai trukti, o jų metu ir paaiškės, ar ten figūruos 3 proc. BVP rodiklis ir kuriuo metu jis bus pasiektas.
Vis dėlto premjerė paragino diskutuoti ne tik apie simbolinius skaičius, bet ir apie realias galimybes, turint galvoje didėjančią ginkluotės paklausą Europoje, ypač Vokietijoje.
„Būtų labai keista, jeigu aš palaikyčiau ką nors, kas yra susiję su krašto apsaugos silpninimu. Bet tuo pačiu metu aš taip pat ir esu žmogus, kuris nori racionaliai išdėlioti planą, matyti, ką mes galime padaryti, už kokius pinigus ir per kokį laiką, kokiomis prielaidomis“, – sakė ministrė pirmininkė.
Vyriausybė pavasarį siūlys Seimui dar 2022 metais padidinti gynybos finansavimą nuo kiek daugiau nei 2 proc. iki 2,5 proc. BVP, tam reikia krašto apsaugai skirti apie 250 mln. eurų.
Putino riebios pajamos yra iš naftos
Kalbėdama apie sankcijas Rusijai, ji pabrėžė, kad ne visos šalys vienodai greit ir efektyviai gali atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, todėl tai gali užtrukti. Bet, pasak I. Šimonytės, Europoje jau suprantama, kad ilgesnėje perspektyvoje reikia atsiriboti nuo Rusijos gamtinių išteklių.
„Yra du dalykai. Pirmas dalykas – nafta, antras – dujos. Tai globali naftos rinka yra žymiai labiau išplėtota ir žymiai labiau išvystyta, alternatyvų joje žymiai daugiau nei dujų. <...> Toje temoje darbas vyksta, o iš kur turėtų atsirasti papildomos pasiūlos, kad įtaka kainoms būtų kuo mažesnė. Nors akivaizdu, kad dabar įtaką kainoms daro labiausiai nežinomybė. Rinkoje daug spekucialijų, kainos įtaką daro neaiškumas. Todėl būtų gerai, kad jie (sprendimai) būtų priimti greitai, tada atsiras aiškumas“, – sakė I. Šimonytė.
Ji aiškino, kad ne visos šalys yra taip pasiruošusios alternatyvių kelių priimti dujų tiekimą. Tarkimo Vokietija jo neturi, todėl jos atsakas dėl rusiškų dujų pirkimo yra toks, koks yra.
„Tai reiškia labai praktinę problemą.<...> Per naktį tokia infrastruktūra neatsiranda. Politinė kryptis yra labai aiški ir priklausomybė nuo Rusijos kaip energetikos išteklių eksportuotojos vakarų pasaulyje turi būti kaip įmanoma mažiau mažinama“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė pridūrė, kad Putinas didžiausią ir riebiausią finansų dalį gauna iš naftos, ne iš dujų.
Mokesčių lengvatos dėl Ukrainos
Premjerė taip pat pripažino, kad prašys Seimo jau pavasario sesijos pradžioje svarstyti pakeitimus, kurie leistų taikyti mokesčių lengvatas Ukrainos paramai.
„Rytoj keletą sprendimų Vyriausybė turėtų priimti, kuriuos prašys svarstyti Seimo sesijos pradžioje, tai ir biudžeto pakeitimai dėl krašto apsaugos finansavimo, ir Labdaros, paramos įstatymo pakeitimai, kurie leistų taikyti bendras galiojančias mokesčių lengvatas paramai, kuri tiekiama Ukrainos kariuomenei ar kitoms Ukrainos institucijoms“, – antradienį sakė Vyriausybės vadovė.
Praėjusi savaitė buvo sunki
I. Šimonytė pirmadienį sakė, savaitė buvo žiauri ne tik Ukrainai. Taip ji prasitarė tarptautinėje konferencijoje, skirtoje aptarti bendrus Rusijos ir Kinijos bandymus paveikti demokratinių valstybių institucijas.
„Praėjusi savaitė daugeliu atžvilgių buvo žiauri. Ne vien Ukrainai. Bet mums visiems, kuriems teko malonė būti tik žiūrovais, bent kol kas. Mūsų karta tikėjosi, kad niekada nebus atviro, plataus ir žiauraus karo Europoje liudininkė. Dabar jis vystosi tiesiai prieš mūsų akis, prie mūsų namų slenksčio. Keliamės ir einame miegoti per televiziją transliuojant didžiulius sprogimus Charkivo, Mariupolio, Kyjivo gyvenamuosiuose rajonuose. Matome namų ir mokyklų griuvėsius gatvėse, kuriomis kai kurie iš mūsų vaikščiojo. Ir siaubingai tylias moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones – prisiglaudusius po žeme“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė sakė, jog sunku atsikratyti apėmusio kaltės jausmo ir apmaudo, kad reikia tiek nekalto kraujo, kad suvoktum, jog autoritariniai režimai yra tarsi užkratas.
Įtaria, kad „Lietuvos geležinkelių“ platforminiai vagonai gali būti panaudoti karo tikslams, apribojo nuomą
Reaguodama į Rusijos valdžios karą prieš Ukrainą „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ sustabdė platforminių vagonų nuomą, pranešime spaudai rašo bendrovė.
Nuo kovo 7 d. bendrovės platforminiai vagonai negali būti gabenami tiek tiesiogiai į Rusiją ar Baltarusiją, tiek tranzitu į kitas šalis, išskyrus į Latviją ir Estiją.
Šiuo sprendimu siekiama apriboti galimybes platforminius vagonus Rusijoje ir Baltarusijoje panaudoti kariniais tikslais.
Neoficialių šaltinių teigimu, į Rusiją ar Baltarusiją patekę platforminiai vagonai galėtų būtų nacionalizuojami ir naudojami karinei technikai gabenti.
„Šiuo metu, atsižvelgdami tiek į oficialią, tiek ir į gautą neoficialią informaciją, įgyvendiname kompleksinius veiksmus. Pirma, vertiname galimas užsakovų sąsajas su ES sankcionuojamais asmenimis. Nustačius tokius ryšius, atsisakysime ir jau atsisakome vežti jų krovinius – praėjusios savaitės pabaigoje sustabdėme „Metalloinvest“ krovinių gabenimą. Antra, siekiame užkirsti kelią bendrovės platforminių vagonų panaudojimui kariniams tikslams įgyvendinti. Vienareikšmiškai smerkiame valstybių agresorių karinius veiksmus prieš Ukrainą ir įgyvendinamais veiksmais siekiame mažinti sąsajas su jomis, kad jos negalėtų pasinaudoti bendrovės turtu“, – sako Eglė Šimė, „LTG Cargo“ generalinė direktorė. „LTG Cargo“ kreipėsi į „Rusijos geležinkelius“ ir „Baltarusijos geležinkelius“ reikalaudama skubiai sugrąžinti Lietuvos bendrovei priklausančius vagonus.
Skubus vagonų grąžinimas įvestas ir vagonams, kurie per šias šalis vyksta tranzitu. Naujausiais duomenimis, Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje šiuo metu yra 325 „LTG Cargo“ platforminiai vagonai iš Lietuvos.
