• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos gyventojai vis labiau pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, svarbą ir vis aktyviau jose dalyvauja, rodo naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas. 

Lietuvos gyventojai vis labiau pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, svarbą ir vis aktyviau jose dalyvauja, rodo naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas. 

REKLAMA

Gyventojų informuotumo bei pasitikėjimo privalomojo sveikatos draudimo sistema ir VLK bei įsitraukimo į ligų prevencijos programas tyrimas, kurį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“, parodė, kad net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų yra girdėję apie ligonių kasų finansuojamas prevencines programas, o 6 iš 10 apklaustųjų kurioje nors iš jų yra dalyvavę.

Geriausiai žinoma yra gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa – tą patvirtino 74 proc. apklaustųjų. Taip pat gerai žinoma ir krūties vėžio prevencinė programa, apie kurią buvo girdėję 71 proc. apklausos dalyvių. 69 proc. respondentų teigė žinantys apie širdies ir kraujagyslių ligų, 65 proc. – storosios žarnos vėžio, 62 proc. – priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinę programą. Visų prevencinių programų žinomumas palyginti su ankstesniais metais išaugo, rašoma ligonių kasų pranešime spaudai.

REKLAMA
REKLAMA

Net 2 iš 3 arba 68 proc. apklaustųjų apie ligų prevencines programas sužinojo iš šeimos gydytojo arba kito sveikatos specialisto. 43 proc. – iš žiniasklaidos, 21 proc. – iš socialinių tinklų, o 19 proc. – iš šeimos narių, draugų ar kaimynų.

REKLAMA

Ne tik žino apie prevencines programas, bet ir jose dalyvauja

Apklausa parodė, kad gyventojai ne tik žino apie ligų prevencijos programas, bet ir jose dalyvauja. Be to, dalyvaujama aktyviau nei praeitais metais. Trečdalis (34 proc.) respondenčių dalyvavo gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje. 27 proc. apklaustųjų – širdies ir kraujagyslių, po 19 proc. – krūties ir storosios žarnos vėžio programose. Dar 12 proc. – prostatos prevencijos programoje. Vis dėlto 32 proc. gyventojų nė vienoje iš šių programų nėra dalyvavę. 

REKLAMA
REKLAMA

Absoliuti dauguma (88 proc.) gyventojų sutiktų pasinaudoti prevencine programa, jei būtent šeimos gydytojas pakviestų joje dalyvauti. Tačiau net 1 iš 3 apklaustųjų atsisakytų šeimos gydytojo pasiūlymo todėl, kad, jų manymu, būtų sunku patekti pas gydytoją. Įdomu tai, kad 22 proc. prevencine programa nepasinaudotų dėl įsitikinimo, jog yra sveiki, penktadalis (20 proc.) teigia nedalyvaujantys, nes nuogąstauja dėl blogų rezultatų, o dar 11 proc. nurodė neturintys tam laiko. 

Dauguma (70 proc.) respondentų daugiau informacijos apie ligų prevencijos programas bei kvietimą atvykti pasitikrinti norėtų gauti iš savo šeimos gydytojo. 15 proc. – per E. sveikatos portalą.

VLK primena, kad daugiau apie prevencines programas bei dalyvavimą jose galima sužinoti čia.

Dabar šeimos gydytoja aptarnauja kompiuterį, praėjo tie k laikai, kai šeimo gydytojas pamatuodavo kraujo spaudimą, paklausydavo širdies darbą, plaučius, patikrindavo limfmazgius, skydliaukę, vnž., atlikdavo apžiūrą. Dabar visas demesys skiriamas kompiuteriui, pacientas negauna net patarimų dėl savo sveikatos negalavimų. Pandemijos metu priprato dirbti nuotoliniu būdu, tokiu būdu dirba ir toliau.
Labai gudriai parašytas straipsnis, išvardinta kas priklauso, tik neparasyta kad nuo 63m. nieko nepriklauso nemokamai. Pensijinio amžius didinamas kiekvienais metais iki 65 metų. Kuo vyresnis tuo sveikesnis. Valio
šeimos gydytoja niekada nesiūlo jei pats nepaprašai
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų