• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dėl planuojamo dvigubos pilietybės referendumo Seimas ėmėsi siūlymo žeminti referendumo kartelę šiuo metu didesnę apsaugą turinčiam Konstitucijos pirmajam skirsniui.

Dėl planuojamo dvigubos pilietybės referendumo Seimas ėmėsi siūlymo žeminti referendumo kartelę šiuo metu didesnę apsaugą turinčiam Konstitucijos pirmajam skirsniui.

REKLAMA

Už valdančiųjų pateiktas pataisas, kurios sprendimą referendume dėl esminių Konstitucijos pakeitimų leistų priimti mažesniam skaičiui piliečių, balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 15 ir susilaikė 13 parlamentarų.

Toliau pataisos bus svarstomos komitetuose ir į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti spalio 16 dieną.

Pataisas valdantieji inicijavo, kai Seimas pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, kad išimtis referendumo kartelei dėl vieno pilietybę apibrėžiančio straipsnio – negalima.

Pateiktomis Referendumo įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad sprendimas dėl aukštesnę apsaugą turinčio Konstitucijos pirmo bei keturiolikto skirsnių pataisų priimamas, jeigu referendume tam pritaria ne mažiau kaip du penktadaliai rinkimų teisę turinčių piliečių.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu Konstitucijos pirmojo ir keturioliktojo skirsnio straipsnius referendumu pakeisti gali daugiau kaip pusė visų balso teisę turinčių piliečių.

REKLAMA

Rinkimų teisę Lietuvoje turi maždaug 2,5 mln. piliečių: pusė būtų 1,25 mln. rinkėjų, du penktadaliai – milijonas rinkėjų.

Pakeitimus dėl nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas, galėtų priimti tik trys ketvirtadaliai balso teisę turinčių piliečių, kaip kad ir šiuo metu.

Pataisas kritikuojantys politikai teigia, kad mažinti apsaugą svarbiausiems Konstitucijos straipsniams būtų pavojingas precedentas.

REKLAMA
REKLAMA

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas įžvelgė galimą prieštaravimą Konstitucijai. Teisininkai pažymi, kad įtvirtinus tokią balsų normą Konstituciją galėtų pakeisti mažesnis žmonių skaičius nei ją priėmė 1992 metų referendume.

„Svarstytina, ar toks projekte siūlomas įtvirtinti referendumo rezultatų nustatymas negalėtų būti traktuotinas kaip iškreipiantis minėtą Konstitucijos priėmimo referendumu standartą (daugiau kaip pusės visų rinkėjų balsų), ar net paneigiantis Konstitucijos apsaugos esmę“, – sako teisininkai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Seimas anksčiau pritarė prezidentės D. Grybauskaitės veto dėl anksčiau parlamento nustatytos mažesnės kartelės dvigubos pilietybės įteisinimo referendumui. Pataisos būtų leidusios pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnį pakeisti mažesniam skaičiui žmonių – daugiau kaip pusei referendumo dalyvių.

Šalies vadovė pataisas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Prezidentės veto pristačiusi jos patarėja Rasa Svetikaitė pažymėjo, kad Referendumo įstatyme nustačius lengvesnį vieno iš Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnių pakeitimo tvarką „būtų sukuriamas precedentas ateityje selektyviai keisti kurio nors kito fundamentalias, nekvestionuojamas vertybes įtvirtinančio Konstitucijos straipsnio nuostatas“.

REKLAMA

Konstitucijoje dabar įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės siekia Pasaulio lietuvių bendruomenė, tačiau baiminasi, kad esamomis sąlygomis referendumas neįvyktų – balsuoti neateitų pakankamas skaičius žmonių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų