• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kalbos, jog visuomenės pasitikėjimą Temidės tarnais galėtų atstatyti prisiekusiųjų teismas ar tarėjų institutas, greičiausiai ir liks tik kalbomis. Bandymas reformuoti suplėkusią lietuviškos teisėtvarkos sistemą įtraukiant visuomenės atstovus į teisingumo vykdymą, šiandien mūsų valstybei būtų tiesiog nepakeliama našta.

REKLAMA
REKLAMA

Taip dienraščiui teigė ir šios idėjos šalininkai, ir priešininkai. Dviprasmišką požiūrį apie prisiekusiųjų teismo būtinybę Lietuvoje turi ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nors šiam žingsniui ji pritaria, tačiau nemato galimybių "žodį paversti kūnu".

REKLAMA

Suvešėjęs abejingumas

Nepriklausomybės akto signataras, advokatas Kazimieras Motieka įsitikinęs, kad tarėjų įtraukimas į teisingumo vykdymą šiuo metu būtų labai komplikuotas. K. Motieka mano, jog tokia pertvarka dar labiau užvilkintų teismų procesus.

"Mes neturime ir tradicijų - tai dar viena priežastis abejoti. Tarėjai - dirbantys žmonės, todėl teismų darbo ant savo pečių neužsikrautų. Juk jie tik ateitų į posėdžius. Aš esu už tokius prisiekusiuosius, kurie turi teisinį išsilavinimą ir sutinka būti tarėjais bei yra iniciatyvūs, išsilavinę žmonės. Štai tokie žmonės mūsų teisinei sistemai praverstų. Visuomenė būtų arčiau teismų, nes dabar atotrūkis yra milžiniškas", - savo požiūrį dėstė K. Motieka.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, Lietuvos teisėtvarkoje įsivyravo "baisus abuojumas" darbui, savo profesijai ir atsakomybei prieš piliečius.

"Sako, esą štai prokuratūra išaiškino. Melas, išaiškina operatyviniai pareigūnai, kurių darbo krūviai nežmoniški, o galimybės - varganos. Prokuratūra tik apiformina, žiūri, kad įstatymų būtų laikomasi. Užsisėdi teisingumo vykdytojai vienoje vietoje, vienas kito nekritikuoja ir turime tokį rezultatą. Žmonės pametė tikėjimą teismais. Žinot, kaip ši sistema dabar veikia? Pavyzdžiui, nagrinėjama sudėtinga byla, teisėjas pažiūrėjo į viską paviršutiniškai, nes laukia dar krūva bylų. Jis galvoja, "parašysiu sprendimą, jei bus kas neteisingai, aukštesnis teismas pataisys". Aukštesnis teismas žiūri į gautą sprendimą ir palieka jį galioti - taip patogiau. Rezultatas - tiesa taip ir lieka kaboti ore", - pasakojo K. Motieka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis baisisi dar ir tuo, jog teismų nutartys, sprendimai yra rašomi "siaubinga kalba", kuri net teisinį išsilavinimą turintiems specialistams - kietas riešutėlis. Sprendimai dabar rašomi taip, kad juos tenka skaityti po keliolika kartų, kol pavyksta surasti pačią esmę.Advokatas tokias teismų išvadas vadina "bendrų frazių kratiniais".

K. Motieka mato vienintelę galimybę sugrąžinti teisybę į teismus. Jo žodžiais, Seimas privalo išspręsti klausimą, kaip organizuoti Generalinės prokuratūros darbo kontrolę, nes dabar ši institucija veikia nekontroliuojama. Teismams papildoma kontrolė taip pat būtina. Tą, K. Motiekos nuomone, puikiai galėtų atlikti Teisingumo ministerija.

REKLAMA

Tik nurodė siekiamybę

Naujasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius, Seimui dar prisistatydamas kaip kandidatas į šį postą, ragino ryžtis tiesioginiam visuomenės įtraukimui į teisingumo vykdymą ir įteisinti tarėjų institutą. Deja, kaip paaiškėjo vėliau, šis raginimas tebuvo garsiai ištartas pasvarstymas. G. Kryževičius "Vakarų ekspresui" prisipažino, jog tarėjų institutas vargu ar pasiekiamas krizės kamuojamai šaliai.

REKLAMA

"Aš nesakau, kad šiandien įmanoma įteisinti tarėjų institutą. Nuolat kyla diskusija, ar Lietuvai tai įmanoma padaryti, nes reikalingos didelės investicijos. Asmenų parinkimo, jų patikimumo klausimas neabejotinai turėtų būti išspręstas. Vėliau - patikrinimo ir atrankos procedūros, instituto finansavimo reikalai. Jie šiuo metu būtų komplikuoti. Be to, reikėtų keisti Konstituciją, o šis žingsnis reikalauja kvalifikuotos daugumos pritarimo. Sudėtingos pačios procedūros. Pasisakydamas už prisiekusiųjų teismą aš omenyje turėjau strategiją ir siekiamybę", - sakė G. Kryževičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis mano, kad Lietuvai derėtų pasekti Nyderlandų pavyzdžiu. Šioje šalyje išnagrinėję bylą patys teisėjai, o ne atstovai spaudai, bendrauja su visuomene tiesiogiai - populiaria kalba, o ne teisiniais terminais aiškina sprendimą ar nutartį.

G. Kryževičius oponuoja advokatui K. Motiekai, įsitikinusiam, jog tvarka į teismus sugrįžtų tuomet, jei Generalinės prokuratūros ir teismų veiklą kontroliuotų valdžios struktūros. Tai daryti, pasak jo, neleidžianti šalies Konstitucija.

REKLAMA

LAT vadovas mano, kad iš esmės reikėtų reformuoti pačių teisėjų paskyrimą. Dabar teisėjas priimamas dirbti į konkrečias pareigas konkrečiuose teismuose, o reikėtų priimti į korpusą visos Lietuvos mastu.

"Kas pasikeistų? Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teisme per mėnesį vienam teisėjui tenka 120 bylų, o kai kuriuose rajonuose nesiekia net 60. Vadinasi - dvigubi krūviai už tą patį atlyginimą. Jeigu teisėjus priimtų į korpusą - teisėjų taryba į netolygius krūvius galėtų reaguoti akimirksniu ir iš rajonų tam tikrus teisėjus kuriam laikui perkelti dirbti ten, kur darbo krūviai dideli. Tokiu būdu būtų išlyginamas darbo krūvis ir bylų tyrimai spartėtų", - įsitikinęs G. Kryževičius.

REKLAMA

Jis sakė žadantis dėti visas pastangas, kad ši idėja taptų kūnu.

Pokalbininko nuomone, pastebėjus ilgai vilkinamus bylos tyrimo procesus, negalima nuolaidžiauti teisėjams. Kaip pavyzdį jis pateikia Strasbūro teismo sprendimus.

"Valstybė kenčia dėl mūsų teisėsaugos ir teisėtvarkos neveiklumo. Lietuva moka žalos atlyginimą nusikaltusiems asmenims, nes šie kreipėsi į Strasbūrą. Tokių bylų esame pralaimėję gal 10. Metų metais žmonės laukia sprendimo, kol galų gale tampa net nesvarbu koks jis bus, svarbu, kad tik būtų. Štai šias spragas reikia užtaisyti, pareikalauti atsakomybės iš teisėjų", - LAT pirmininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuomonės išsiskiria

Žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai ir teisininkai apie prisiekusiųjų teismą turi skirtingas nuomones.

Štai Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė mano, kad tokia struktūra labiau būdinga didelėms valstybėms ir jos priimami sprendimai anaiptol ne visuomet yra neginčijami. L. Garnelienė yra sakiusi, jog Rusijoje prisiekusiųjų teismo sprendimus ne kartą taisė Aukščiausiasis šalies teismas.

REKLAMA

Tuo metu profesorius Aloyzas Sakalas teigia, kad Lietuvoje pradėjus funkcionuoti prisiekusiųjų arba tarėjų teismams būtų patenkinta ne tik teisingumo ieškanti visuomenė, bet ir teisėjai, nes pagrindinė atsakomybė už teismų sprendimus būtų perkelta pačiai visuomenei.

Ar Lietuva pajėgi išlaikyti šią struktūrą, mokėti prisiekusiesiems, tarėjams - į šį klausimą profesorius atsakymo neturi. Jis įsitikinęs, kad už darbą teisme mokėti būtina, nes vargu ar Lietuvos teisėtvarka surastų patriotų, sutinkančių dirbti visuomeniniais pagrindais.

REKLAMA

Neįgyvendinti užmojai


Apie prisiekusiųjų teismą Lietuvoje buvo užsiminta dar 1998 m. birželio 25 d. Seimo nutarime "Dėl teisinės sistemos reformos metmenų ir jų įgyvendinimo".

2007 m. Seime buvo įregistruotas ir svarstomas daugiau kaip 40 parlamentarų pasirašytas nutarimo projektas "Dėl visuomenės atstovų dalyvavimo teismų darbe paskelbimo". Parlamentarai buvo užsimoję skelbti referendumą. Projekto iniciatoriai tvirtino, kad per teismo tarėjus arba prisiekusiuosius visuomenė teismų darbe dalyvauja beveik visose Europos Sąjungos šalyse. Anot jų, visuomenė nepasitiki teismais, juos vertina kaip korumpuotas institucijas, pati teisminė valdžia yra nutolusi nuo visuomenės, todėl prisiekusiųjų arba tarėjų dalyvavimas teismų darbe gali padėti išspręsti šias problemas.

REKLAMA
REKLAMA

Per eilę metų įstatymo projektas dėl prisiekusiųjų teismo įteisinimo dienos šviesos taip ir neišvydo, o visuomenės pasitikėjimas šalyje vykdomu teisingumu kasmet smuko.

"Eurobarometro" apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvoje teisingumo ir teisėsaugos sistema pasitiki perpus mažiau žmonių nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Šiomis institucijomis pasitiki vos 24 proc. mūsų šalies gyventojų.

Prezidentei idėja patinka

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė iš esmės palaiko prisiekusiųjų teismo idėją, tačiau tik tuo atveju, jei tarėjai dalyvautų ne visose, o tik kai kuriose, atskirų kategorijų bylose.

Prezidentė mato kliūčių ir abejoja, ar visuomenės dalyvavimas vykdant teisingumą yra įmanomas, nes tam reikėtų keisti Konstituciją. Lietuva - maža valstybė, dėl to tarėjus ar prisiekusiuosius išrinkti ar paskirti esą būtų sudėtinga.

Svarbiausia, anot D. Grybauskaitės, yra tai, jog šie pasikeitimai pareikalautų labai nemažų papildomų lėšų, o dabar Lietuva sau to negalinti leisti.

Gimė Anglijoje

Prisiekusiųjų teismo tėvynė vadinama Anglija. Tikslios datos istorija nenurodo, tačiau rašytiniai šaltiniai mena, jog prisiekusieji dalyvavo dar anglosaksų karalių teismuose. Pagal tuometes tradicijas kaltinamajam buvo leidžiama pasirinkti 12 žmonių, kurie prisiekę galėtų patvirtinti jo nekaltumą. Priesaika buvo šventas dalykas, todėl surasti 12 prisiekusiųjų lengvai nepavykdavo.

Vaida JUTKONĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų