Šią savaitę paskelbta, kad liepos 31 d. įvyko antrasis atrankos konkurso į Kėdainių ligoninės direktoriaus pareigas etapas. Iš 7 pretendentų finišo tiesiąją buvo pasiekę du kandidatai – Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centrui vadovavęs Danas Bortkevičius ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos paslaugų pardavimo ir teikimo padalinio vadovė Asta Šakickienė.
Būtent jai sėkmė ir nusišypsojo – dabar dar tik, kaip įprasta, laukiama Specialiųjų tyrimų tarnybos įvertinimo.
Išgirdę naujieną apie konkurso laimėtojos dabartines pareigas nustebę pečiais gūžčiojo ir gyventojai – esą dabar „bet kas“ gali būti vadovu. Netrūko įsiplieksti diskusijos ir medikų bendruomenėje, koks žmogus – su medicininiu išsilavinimu ar be – tinkamiausias tokioms pareigoms eiti.
Baigusi veterinarijos akademiją
Patikslinusi, kad konkurso laimėtoja yra LSMU Veterinarijos akademijos biomedicinos srities specialistė, turinti ir vadybinį išsilavinimą, Kėdainių rajono savivaldybės vicemerė Virginija Baltraitienė teigė, kad atranka vyko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
„Nežinau, kaip kas ką vertina, kitas klausimas, kai mūsų vietinė žiniasklaida iškelia gal tam tikras detales. Kas nulėmė mero pasirinkimą iš dviejų kandidatų? Sunku pasakyti, pokalbyje nedalyvavau, klausimai visiems buvo vienodi, turbūt pasirinktas tas, kuris pasirodė geriau“, – komentavo ji.
Ji priminė, kad norint tapti ligoninės vadovu nėra būtina būti baigus medicinos mokslus.
„Įsakymu patvirtinti reikalavimai yra labai išplėsti – kandidatas nebūtinai turi būti medikas. Ir turbūt visi turėtų atskirti, kad geras medikas nebūtinai yra geras vadybininkas ar administratorius. Kaip ir kiekvienas mokytojas negali būti geras direktorius. Labai daug ką nulemia vadybiniai gebėjimai, kaip gebama valdyti personalą.
Taigi tuos reikalavimus tikrai ne savivaldybė sugalvojo, komisijos darbe dalyvavo ir ministerijos atstovė. Visų vertinimu, ši kandidatė pasirodė geriausiai“, – kalbėjo V. Baltraitienė.
Vicemerė nurodė, kad didesnė dalis kandidavusių konkurse didesnė dalis buvo ne iš medicinos pasaulio – tik trys turėjo medicininį išsilavinimą.
Vadovas netvarsto žaizdų ir neišrašo vaistų
Panašios nuomonės laikėsi ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė. Jos manymu, svarbiausia, kad įstaigos vadovas būtų geras vadybininkas ir geras administratorius, bet nebūtinai medikas.
„Bet pirmiausia turi būti geras vadovas, jam nereikia mokėti tvarstyti žaizdas skirti vaistus, operuoti ir panašiai“, – sakė J. Sejonienė.
„Nepriklausomai kokia įstaiga bebūtų, vadybos ir administravimo žinių užimant tokias pareigas reikia nemažai. Įstaigai prieš tai vadovavusi Edita Vaškevičienė irgi nebuvo medikė, bet puiki vadybininkė. Pati stebėdama socialinius tinklus pastebėjau, kad jei anksčiau būdavo labai daug nusiskundimų, kad neįmanoma prisiskambinti į registratūrą, neįmanoma patekti pas vieną ar kitą specialistą, jos vadovavimo metu situacija stipriai pagerėjo.
Kad buvo nepasitenkinimo iš savivaldybės, tarybos narių ir pačių darbuotojų, taip, bet, matyt, ten buvo ir komunikacinių problemų. Bet situacija dėl vadybinių problemų, ką labiausiai pajaučia pacientai, ženkliai pagerėjo“, – kalbėjo parlamentarė.
Ar tai būtų ligoninės, ar mokyklos vadovas, jam specialybinių medicinos ar pedagogikos kompetencijų reikia, jei jis tik dalimi etato dirba vadovu, o kitą laiko dalį dirba kaip specialistas.
„Bet pirmiausia turi būti geras vadovas, jam nereikia mokėti tvarstyti žaizdas skirti vaistus, operuoti ir panašiai. Beje, tie vadovai, kurie kartu yra medikai, ypač jei įstaigoms vadovauja ilgą laiką, praranda savo medicinines kompetencijas. O medicina toks dalykas, kad turi nuolat praktikuoti, ugdyti gebėjimus ir juos tobulinti. Kai turi didelį vadovaujamo darbo krūvį, paprastai nelieka laiko ugdytis medicinines kompetencijas“, – komentavo J. Sejonienė.
Sveikatos srities neišmanantis vadovas neužtikrins pažangos?
Savo ruožtu buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga buvo kitokios nuomonės. Jo manymu, idealiu atveju būtų geriausia, jei gydymo įstaigai vis tik vadovautų su medicina susijęs žmogus.
„Diskusija, kas turėtų vadovauti sveikatos įstaigoms ar sistemai, yra labai sena. Ir dvi stovyklos – ar tiesiog turėtų būti vadybininkas, ar sveikatos žinių turintis žmogus ir suprantantis, ką jis daro. Vis tik būčiau pastarosios stovyklos šalininkas.
Sveikatos sistemoje yra daug vadybos – finansų, personalo valdymo, darbo organizavimo, žmogiškųjų išteklių planavimo ir t.t. Bet kiekviena sritis, ypač sveikata, švietimas, turi savo specifiką ir idealiu atveju būtų gerai, kad ten vadovautų žmonės, kurie tą sritį supranta. Tad ir kokia gera laimėjusi vadovė yra savo srities specialistė, ji apie sveikatą geriausiu atveju turbūt išmano kaip pacientė“, – dėstė Seimo narys.
Jo svarstymu, jei į gydymo įstaigą žiūrime tik į tokią, kuri iš principo veikia, nesugriūna, išlaiko kažkiek darbuotojų, išmoka atlyginimus, turbūt jai gali vadovauti tik vadybinės patirties turintis žmogus.
„Bet jei kalbame apie tai, kad įstaiga turi turėti viziją, diegti naujus gydymo metodus, eiti koja kojon, kas dabar yra sveikatos moksluose, medicinoje, tai geras vadybininkas to nepadarys, net jei pasiims tą išmanančius pavaduotojus. Šiaip pasaulyje geriausios, kiečiausios, pirmaujančios pagal savo darbus klinikos yra ten, kur visgi vadovauja medikai.
„Kiekviena sritis, ypač sveikata, švietimas, turi savo specifiką ir idealiu atveju būtų gerai, kad ten vadovautų žmonės, kurie tą sritį supranta“, – sakė A. Veryga.
Aišku, būna tokių atvejų, kai žmogus yra dalykiškas, linkęs mokytis, jam neblogai sekasi – dėl to įstaiga nesugrius, nesubankrutuos. Bet jei jis neturi supratimo apie sveikatą, sveikatos mokslus, sveikatos sistemą, nereikia iš jo tikėtis didelės pažangos ir judesio į priekį, nors vadybiškai jis ir užtikrins kažkokius bazinius poreikius“, – kalbėjo A. Veryga.
Atnaujinti kvalifikaciniai reikalavimai
Portalas tv3.lt primena, kad dar kovo mėnesį sveikatos apsaugos ministras atnaujino kvalifikacinius reikalavimus kandidatuojantiems į visų lygių Lietuvos sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų filialų ir kitų struktūrinių padalinių vadovų pareigas.
Naujais reikalavimais didinamas būtinas vadovaujančio darbo stažas, tačiau atsisakoma reikalavimo jį turėti sveikatos apsaugos ar socialinių paslaugų sektoriuose bei universitetinių studijų ir mokslo srityje – kandidatais būti galės ir kitose srityse vadovais dirbę asmenys.
Štai kandidatuojantys į rajono lygmens ligoninės vadovo pareigas, turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį, baigę studijas sveikatos mokslų, socialinių mokslų, teisės arba verslo ir viešosios vadybos srityse ir įgiję magistro arba lygiavertį aukštojo mokslo kvalifikacinį laipsnį.
Ministro aiškinimu, sveikatos apsaugos sistema yra gana uždara, todėl čia sunkiai skinasi kelią naujos vadybos idėjos.
„Bet kuri uždara sistema anksčiau ar vėliau pradeda susidurti su idėjų ir iniciatyvos stoka. Siekiant į sveikatos apsaugos sistemą pritraukti vadovų, kurie atneštų vadybinės brandos, naujų minčių ir sprendimų, planuojami pokyčiai reikalavimams kandidatams. Tai suteiks naują postūmį tiek visai sveikatos apsaugos sistemai, tiek atskiroms gydymo įstaigoms“, – tuo metu dėstė A. Dulkys.
Savo ruožtu A. Veryga kiek kritiškai atsiliepė apie tokius pokyčius.
„Dabar dėl konkursų matome ministro ambicijas, liaudiškai sakant, „ožiai lenda“, kad kam čia reikia tų medikų, sveikatos reikalus gali suprasti visi, iki tol konkursai buvo nusiaurinti“, – kalbėjo parlamentaras.
Čia jis pateikė Klaipėdos universiteto ligoninės pavyzdį, kai pakeitus reikalavimus konkursas buvo sustabdytas ir paskelbtas iš naujo.
„Dabar gi yra taip, kad yra, kur keitė reikalavimus, net per vidurį stabdė konkursą, modifikavo taip, kad galėtų sudalyvauti daugiau žmonių, nors Pasvalyje kažkaip neužkliuvo, nebuvo jokių problemų dėl vieno dalyvio. Tai suprantama, kad žodžiai viso labo žodžiai ir standartai, kur nepatinka, vienokie, kur patinka, kitokie... Kur nepapuola, kas norėjo, tvarka keičiama“, – kritikavo A. Veryga.
Portalas tv3.lt primena, kad pastaruoju metu kilo ne vienas šaršalas dėl ligoninių vadovų konkursų. Įtardami neskaidriai organizuojamą atranką iš Raseinių ligoninės ketina pasitraukti 7 gydytojai.
Turintys panašių įtarimų pareiškė ir Raseinių pirminio sveikatos priežiūros centro gydytojai.
