„Aš tai vertinčiau kaip atsakomybės vengimą“, – ketvirtadienį BNS sakė Gintautas Jakštas.
Anot jo, partijų susitarimas galioja iki 2030 metų, ši Vyriausybė atsakinga už įsipareigojimų vykdymą iki 2024 metų pabaigos.
„Visi tarpiniai rodikliai yra pasiekti. Kas yra išsikelta iki 2024 metų, taip pat planuojama pasiekti. Tačiau yra įsipareigojimai, kurie eina po 2024 metų. Tai, kad pasitrauki iš susitarimo, reiškia, jog vengi prisiimti atsakomybę tęsti tai, kas yra sutarta įgyvendinti tokiu atveju, jeigu būtumei pozicijoje. Kitokios priežasties, kodėl reikėtų trauktis iš susitarimo, aš nematau“, – teigė švietimo ministras.
„Be to, jeigu būtų kas nors nevykdoma, pasitraukimas iš susitarimo reikštų, kad neturi galimybės ir kelti klausimų, kodėl kažko nevykdote, nes nebesi susitarimo dalis“, – pridūrė jis.
G. Jakšto teigimu, jeigu iš susitarimo pasitrauktų daugiau partijų, kiltų klausimas dėl jo gyvybingumo.
„Susitarimo tikslas buvo kad keičiantis valdžioms švietimas išliktų prioritetu. Galbūt keičiantis valdžioms ne visos partijos mato švietimą prioritetu ir nenori būti susitarimo dalimi“, – svarstė jis.
Ministras pabrėžė, kad partijų pasirašytas dokumentas užtikrina tik minimalius standartus švietimo srityje.
Paklaustas apie galimybę peržiūrėti jo tekstą, jis sakė, kad reikėtų sutarti, kuo būtų galima jį papildyti, bet nereikėtų svarstyti apie tai, kokių įsipareigojimų vertėtų atsisakyti.
„Klausimas, ar yra kokių nors idėjų, ką reikėtų papildyti. Labai nelinkėčiau atsitraukti nuo to, kas jau buvo susitarta, tai yra pagalvoti, kad ko nors nebeįgyvendinkime, nes matome, kad gana sudėtina. Tačiau jeigu yra matomi papildomi dalykai, dėl ko visi susitari, būtų galima įtraukti, – BNS sakė G. Jakštas.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė, kad partijos valdyba priėmė sprendimą trauktis iš nacionalinio švietimo susitarimo. Anot jo, tokį žingsnį lėmė blogėjanti švietimo padėtis.
Anksčiau apie svarstymus trauktis iš šio susitarimo buvo pranešusi opozicinė Darbo partija. Ji teigė šį žingsnį žengsianti, jei pasitvirtins, kad partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos nėra vykdomas.
Klausimas dėl švietimo susitarimo vykdymo kilo Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai pranešus apie rengiamus streikus. Organizacija reikalauja, kad atlygis pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo būtų didinamas 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., taip pat reikalaujama klasėse mažinti mokinių skaičių.
2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.
Jį pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos atstovai. Praėjusių metų birželį prie susitarimo prisidėjo opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
