• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seime antradienį finišo tiesiąją pasieks vadinamasis bankų solidarumo mokestis. Valdantieji konservatoriai sako, kad tai būtina priimti, jei norima daugiau investuoti į krašto gynybą. Jų koalicijos partneriai liberalai ir laisviečiai kartoja – tikslas kilnus, bet papildomai apmokestinti bankų jie jokiu būdu nesutinka.

Seime antradienį finišo tiesiąją pasieks vadinamasis bankų solidarumo mokestis. Valdantieji konservatoriai sako, kad tai būtina priimti, jei norima daugiau investuoti į krašto gynybą. Jų koalicijos partneriai liberalai ir laisviečiai kartoja – tikslas kilnus, bet papildomai apmokestinti bankų jie jokiu būdu nesutinka.

REKLAMA

Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės iniciatyvos įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą.

Kaip ir visose stadijose buvome skeptiški, Vyriausybėje asmeniškai aš taip pat, palaikyti neplanuoju. Turiu du tokius esminius argumentus, kodėl yra probleminis projektas. Pirmas dalykas, taip ir nėra aišku, ar tai neatsilieps bankų politikai Lietuvoje, ar žmonėms nekils mokesčiai.

Antras dalykas, ilgasis laikotarpis. Investiciniai aplinkai, iš tikrųjų, tai yra nedraugiškas sprendimas tuo požiūriu, kad nauji bankai gali nenorėti ateiti į rinką. Keičiasi dažnai įstatymai, 20 proc. pelno mokestį jau moka šitas sektorius, dabar vienkartinis mokestis. Idėja iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti labai patraukliai, bet turime vertinti ir galimą poveikį“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė laisviečių lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

REKLAMA
REKLAMA

 

Laisvės partijos lyderė nesureikšmino to, kad abi liberalios koalicijos partnerės šiuo klausimu nepalaiko konservatorių.

REKLAMA

Gal tai ne pirmas kartas, kai skiriasi nuomonės. Gal ir ne paskutinis“, – teigė ji.

Skeptiška bankų solidarumo mokesčiui ir Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Matome, kad tikslas labai kilnus, bet priemonė kelia klausimų. Frakcija laikysis to paties ir aš ketinu taip pat nepalaikyti šio mokesčio priėmimo stadijoje“, – teigė parlamento vadovė.

Jos teigimu, konservatoriams turėtų pakakti balsų šiam projektui, prisidėti gali ir opozicija.

Bankai nėra labai populiarūs, taigi iš opozicijos gauna labai daug palaikymo šis projektas. Tikslas labai svarbus, geras – finansuoti mūsų gynybą. Bet pats principas liberalams nėra priimtinas“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

REKLAMA
REKLAMA

Seimas balandžio pabaigoje po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, bei atmetė opozicijos atstovų siūlymą įnašo lėšas skirti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė mananti, kad projektas bus priimtas be jokių korekcijų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, dabar Lietuvos bankų sistemoje yra 11 mlrd. eurų daugiau indėlių negu suteikta paskolų. Pasak jos, šios lėšos be jokios rizikos guli Europos Centriniame Banke, už kurį bankai gauna ECB nustatytas palūkanas.

Prezidentūra mano, kad mokestis neturėtų sutrukdyti į Lietuvą ateiti naujiems bankams. Tuo metu kai kurie ekonomistai bei Seimo nariai ir iš opozicijos, ir iš valdančiųjų liberalų bei „laisviečių“ sako, kad naujuoju mokesčiu kuriamas pavojingas precedentas, pabloginsiantis šalies mokestinę ir investicinę aplinką bei konkurencingumą.

REKLAMA

Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų – 1-1,5 proc. BVP – apie pusę dabartinio gynybos biudžeto.

Mokestis siūlomas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš ECB didinamų palūkanų normų.

Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas numato, kad šį mokestį dvejus metus turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarytų 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Norėdami susimažinti įnašą, bankai turėtų didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas – įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

Tai Čmilytė irgi atvirai parodė savo kailį,nes lakstė į Ukrainą su marškinėliais,gavo medalį kovojo prieš ruskius,Bet Lietuvoje sako jau jei netinką principas bankų viršpelnius skirti krašto gynybai,kai Lietuva nepasiruošus gynybai nuo ruskių .Lyg Lietuva ,būtų ginkluota iki dantų kaip Izraelis ,Pati lakstė į kareivines žaisti simultanų su kareiviais,o dabar jai netinka Šimonytės pasiūlymas.,geriau tegul Lietuva skolinasi,o po jų buvimo valdžioje tegul būna ir tvanas ,Gal tegul Čmilytės baigia cirkus ir oficaliai susijungia su Armonaitės partija,nes skyrybos tik cirkas,vistiek tos pačios panelės.
Šimonytė ir Armonaitė labai daug gero Lietuvai padarė, puikiai darbuojasi. Tikiuosi, kad juos vėl vilniečiai išrinks. LT Ekonomika klesti, visi turi darbo ir pavalgyt
Geriau didesni mokesčiai piliečiams,ane…
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų