• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žinia iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) – į darbą grįžta kovo mėnesį atleista dr. Mingailė Jurkutė.

Žinia iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) – į darbą grįžta kovo mėnesį atleista dr. Mingailė Jurkutė.

REKLAMA

LGGRTC apie šią žinią antradienį pranešė savo socialiniame tinkle. Kaip rašoma, prieš mokslininkę buvo vykdomi neteisėti veiksmai.

„Dėl prieš dr. Mingailę Jurkutę vykdytų neteisėtų veiksmų

2021 m. gegužės 12 d. dr. Mingailė Jurkutė grąžinta į vyriausiosios istorikės pareigas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC).

LGGRTC pripažįsta, kad dr. M. Jurkutės 2020 m. gruodžio 23 d. įspėjimas dėl darbo pareigų pažeidimo, 2021 m. sausio 29 d. metinio veiklos vertinimo pakeitimas iš „labai gerai“ į „patenkinamai“ bei atleidimo iš pareigų procedūra, įvykdyta LGGRTC generalinio direktoriaus Ado Jakubausko 2021 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 1P-22 „Dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės“, buvo dr. M. Jurkutės persekiojimas už viešą kritiką.

LGGRTC taip pat pripažįsta, kad visa informacija, kurią žiniasklaidos priemonėse bei savo asmeninėje Facebook paskyroje pateikė dr. M. Jurkutė, nušviesdama jos persekiojimo veiksmus, buvo tiksli ir teisinga“, – rašoma pranešime.

REKLAMA
REKLAMA

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad mokslininkę atleidęs tuometinis vadovas A. Jakubauskas iš pareigų buvo atleistas balandžio pradžioje. Tokį sprendimą priėmė Seimas, o į jo vietą vadovu išrinktas istorikas Arūnas Bubnys.

REKLAMA

Buvęs centro vadovas Adas Jakubauskas atleistas balandžio pradžioje

Seimas iš pareigų atleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorių Adą Jakubauską.

Ketvirtadienį per slaptą balsavimą už šio pareigūno atstatydinimą balsavo 79 parlamentarai, prieš buvo keturi, vienas biuletenis sugadintas.

„Paprasčiausiai ne tas žmogus sėdėjo toj kėdėj, reikėjo pakeisti žmogų. Problema tame buvo“, – Seimo sprendimą komentavo A. Jakubauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis sakė buvęs nubaustas „avansu“, išdirbęs septynis mėnesius vietoj penkerių metų.

A. Jakubauskas žadėjo grįžti į akademinę veiklą.

„Esu akademinės bendruomenės narys, profesorius, tyrinėsiu tai, kas dar neištirta, rašysiu knygas, kurios dar neparašytos“, – teigė jis.

Pagal įstatymą, LGGRTC direktorių skiria ir atleidžia Seimas.

Kad pareigūnas būtų atleistas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Šiame balsavime planavo nedalyvauti Seimo „valstiečiai“ ir „darbiečiai“.

Atstatydinti pernai paskirtą pareigūną siūlė Seimo valdyba.

Jos sudaryta darbo grupė konstatavo, kad A. Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kyla susipriešinimas, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Centre dėl darbo atmosferos, informacijos teikimo darbuotojams ir darbuotojų teisės laisvai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus ribojimo yra susiklosčiusi konfliktinė situacija tarp centro generalinio direktoriaus Ado Jakubausko ir dalies darbuotojų“, – teikdama Seimui siūlymą atleisti LGGRTC vadovą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Su centru atsisako bendradarbiauti universitetai ir Lietuvos istorijos institutas dėl dabartinės vadovybės, nes jos veikla neatitinka mokslinių standartų“, – teigė ji.

REKLAMA

A. Jakubauskas savo ruožtu atmetė kaltinimus. Anot jo, šeštadalio darbuotojų pasipriešinimą sukėlė įstaigoje pradėtos reformos. Jas daryti naują vadovą įpareigojo buvusios Seimo valdybos sudarytos darbo grupės išvados.

Dėl direktoriaus veiksmų ir įtampos įstaigoje į Seimą metų pradžioje kreipėsi 17 Genocido centro darbuotojų.

Kai kurios organizacijos, signatarai, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviai ragino neskubėti atleisti centro vadovo.

REKLAMA

Pagal įstatymą, LGGRTC direktorių skiria ir atleidžia Seimas.

A. Jakubauskas centro direktoriumi paskirtas pernai vasarą.

Šis centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų