Meras taip pat tvirtina, kad kirsti nesaugomiems želdiniams verslininkai teisinių kliūčių neturi, o iš savivaldybės siekė tik „moralinio pritarimo“.
„Vertinu tikrai gerai (protestą dėl medžių – BNS). Manau, kad visuomenės balsas šiuo atveju yra be galo svarbus ir aš pats sveikinu ir kviečiu, pats bandysiu pabaigęs kitus renginius prisijungti ir pasišnekėti“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Benkunskas.
„Iš esmės toks ir buvo mūsų tikslas matant, kad teisinių galimybių sustabdyti ir pakeisti kažką mes praktiškai neturim. Visuomenės balsas ir visuomenės spaudimas verslininkams, sklypo savininkams ir vystytojams gali būti tas raktas kaip šitą situaciją pakeisti, tai iš tikrųjų toks ir yra siekis“, – pridūrė meras.
Rezonanso visuomenėje sulaukė bendrovės „Dobilo daigas“ projektas dėl kavinės rekonstrukcijos J. Basanavičiaus g. 14A, jame numatoma pašalinti devynis medžius, kurie esą gadina pastatą ir atraminę sienelę.
Šalia šių medžių stovi skulptūra „Berniukas su batu“, skirta pagerbti Vilniuje vaikystėje gyvenusį žinomą prancūzų rašytoją Romaną Kacevą, kūrusį Romain‘o Gary pseudonimu.
Vilniaus miesto savivaldybė praėjusią savaitę pranešė dėjusi visas pastangas apsaugoti medžius ir reikalavusi rasti sprendimus, kaip išsaugoti klevą, šešis kaštonus, uosialapį klevą ir kaukazinę slyvą. Savivaldybė tvirtino nesutikusi su įmonės prašymu kirsti medžius.
Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, į kurį kreipėsi „Dobilo daigas“, negavęs savivaldybės pritarimo kirsti medžius, patvirtino įmonės teisę dar kartą kreiptis dėl medžių šalinimo, o savivaldybė po diskusijų su rangovais nebeprieštaravo medžių kirtimui, tačiau įpareigojo suderinti želdinimo schemas ir paviešinti planuojamus darbus.
„Reikia būti labai tiksliems. Visų pirma, savivaldybė nieko neleido, čia yra labai svarbu pabrėžti, kad pagal visą teisinį reglamentavimą ne savivaldybės, bet šiuo atveju pagal įstatymus šitie medžiai nėra saugomi. Jie gali kad ir šią minutę paimti ir juos nupjauti, nes jie auga ant stogų, o visi augalai augantys ant kažkokių inžinerinių tinklų, ant stogų ar kitų statinių gali būti šalinami be jokio leidimo“, – tvirtino V. Benkunskas.
„Tai verslininkai šitą teisę turi ir ką jie norėjo gauti, jie norėjo gauti moralinį pritarimą savivaldybės, žinant visą kontekstą, kad tie medžiai būtų pašalinami“, – sakė meras.
Vis tik V. Benkunskas neatsakė, kodėl savivaldybė įmonei antrą kartą kreipusis leido nukirsti medžius.
Tuo metu teismo nutartyje nurodoma, kad savivaldybę įpareigojus iš naujo nagrinėti bendrovės „Dobilo daigas“ prašymą, neužkertamas kelias dėl jo priimti neigiamo sprendimo, tačiau jis turi būti „pagrįstas, motyvuotas ir atitikti individualaus administracinio teisės akto reikalavimus.“
Kaip vėliau BNS nurodė savivaldybė, po teismo sprendimo ji vystytojui pakartotinai pateikė „išsamius socialinius, aplinkosauginius, urbanistinius argumentus, grindžiančius J. Basanavičiaus g. 14A augančių medžių vertę ir svarbą tiek miestui, tiek jo gyventojams“.
„Vystytojas, reaguodamas į tai, savo ruožtu savivaldybei pateikė kontrargumentus, remdamasis Kultūros paveldo departamento ir „Lietuvos arboristikos centro“ parengtomis išvadomis, kuriose konstatuojama, kad medžiai auga labai nedideliu atstumu nuo saugomo Geležinkelio valdybos pastatų komplekso, administracinio pastato ir terasos ir ardo šių statinių dalis“, – rašoma Vilniaus savivaldybės komentare.
„Atsižvelgiant į tai, kad vystytojui 2021 metais buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas rekonstrukcijai, (...) taip pat į tai, jog teisės aktuose numatyta teisė šalinti želdinius, augančius ant pastatų ar jų dalių, ir vystytojui nurodžius, kad šis kreipsis į teismą dėl jam padarytos žalos atlyginimo, savivaldybė įpareigojo paviešinti alternatyvias apželdinimo schemas visuomenei ir susiderinti kompensacinį mechanizmą bei naują želdynų planą su savivaldybe“, – priduriama jame.
Vis dėlto savivaldybė atkreipia, kad kol kas nė viena iš šių sąlygų nėra patenkinta.
Anot mero, trečiadienį inicijuojamoje diskusijoje su visuomene siekiama parodyti verslininkams, kad „jų siekiama rekonstrukcija pastato ir visos investicijos bus negatyvios“.
Vėliau savo „Facebook“ paskyroje meras nurodė, kad dar antradienį kreipėsi į Generalinę prokuratūra, prašydamas ginti viešąjį interesą. Jį nustačius savivaldybė kreiptųsi į teismą dėl 2021 metais išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo.
„Taip pat kreipėmės ir į Aplinkos ministrą, kad būtų pakeista įstatyminė bazė ir net tais atvejais, kai medžiai auga ant pastatų ar jų dalių, jų kirtimas būtų leidžiamas tik savivaldybei suteikus tokį leidimą“, – rašė Vilniaus vadovas.
„Galiausiai, pradėjome vidinį tarnybinį patikrinimą – savivaldybės viduje išsiaiškinsime, kas išdavė statybą leidžiančius dokumentus ir kodėl dabar turime šią keblią ir piktinančią situaciją“, – pridūrė jis.
Viešą pasipiktinimą dėl ketinimo šalinti medžius pareiškė dalis žinomų kultūros veikėjų, socialiniuose tinkluose plinta raginimai gyventojams atvykti trečiadienį protestuoti prieš verslo planus.
Minėtame pastate J. Basanavičiaus gatvėje yra įsikūrusi kavinė. Ji, kaip ir visas Geležinkelių valdybos pastatų kompleksas, turi kultūros paveldo objekto statusą.
„Dobilo daigas“ nuomojasi ir šalia esančią teritoriją. Šiuo metu ruošiamasi pastato rekonstrukcijai, leidimas statybai gautas 2021 metų birželį.
Rekonstrukcijos projektą parengė įmonė „Senamiesčio projektai“. 2019 metais jis pristatytas ir suderintas su visuomene.
Anot įmonės, nepašalinus medžių, būtų neįmanoma atlikti rekonstrukcijos, be to, jie ardo pastatus, atraminę sieną.
Savivaldybės teigimu, kad medžių šaknys daro poveikį pastato pamatams, yra patvirtinę ir viešosios įstaigos „Lietuvos arboristikos centro“ specialistai.
Viešą pasipiktinimą dėl ketinimo šalinti medžius pareiškė dalis žinomų kultūros veikėjų, politikų. Renkami gyventojų parašai dėl medžių išsaugojimo.
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį vylėsi, kad projekto vystytojams, paveldosaugininkams ir savivaldybei dar kartą susėdus prie bendro stalo galbūt pavyks rasti kitokį sprendimą nei kirsti medžius.
Reaguodama į viešoje erdvėje kilusį rezonansą Generalinė prokuratūra nutarė atlikti savo patikrinimą ir nuspręsti dėl galimybės taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
