Ne kasdien tenka pasivaikščioti kone Nemuno vidurio. Druskininkuose iš tiesų galima taip toli nueiti upės vaga. O prie tilto per Nemuną atramos galima aiškiai pamatyti, koks yra įprastas lygis. Dabar Nemunas yra nusekęs daugiau kaip 1,5 metro.
Lietuvą alinanti sausra artėja prie stichinės nelaimės. Visoje šalyje ne tik maži vandens telkiniai, bet ir didžiosios upės nuseko iki kritinės ribos. Antroji ilgiausia Lietuvos upė – Neris, ties Kaunu dėl nusekusio vandens vietomis jau turi joje salų, matyti giliai po vandeniu turėję būti akmenys. Neris senka ir Vilniuje.
„Vandens pratekėjimas Iš Baltarusijos ir debetas vandens Vilniuje yra mažiau nei gamtosauginis. Tai ekologiniu požiūriu situacija bloga. Atitinkamai laivybos požiūriu vanduo yra nukritęs“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas.
Vandens kelių direkcija praneša, kad dėl nusekusio vandens kai kur stringa laivyba. Daugumoje seklių vandens kelių nebeišlaikomi garantiniai gyliai.
„Pati blogiausia situacija yra Jurbarko rajone, Skirsnemunė, Raudonė, kur dirba mūsų žemsiurbės ir šiandieną ten gyliai yra nedideli. Jeigu reikia, kad būtų ne mažiau kaip 1,2 metro, tai tose vietose gylis siekia metrą ir mažiau“, – vardijo A. Rimas.
Druskininkų savivaldybė sako, kad pramoginė laivyba Nemunu iš kurorto į Liškiavą kol kas vykdoma. Tačiau, anot vandens kelių direkcijos, jei artimiausiu metu situacija nesikeis – nepradės smarkiai lyti – reisus bus rekomenduojama stabdyti.
Kad telkiniai traukiasi akyse, pastebi ir žvejai. Štai Lazdijų rajono Veisiejų gyventoja Irena – užkietėjusi žvejė. Per miestelį driekiasi vaizdingas ežeras – Ančia. Žmonės su nerimu žiūri, kad vanduo traukiasi. Čia seniai nebuvo ilgo, gausaus lietaus.
„Palijo, bet labai nedaug. Per du pirštelius Tikimės, kad dar palis“, – kalbėjo Veisiejų gyventoja Irena.
Irenai antrina ir kitas Veisiejų gyventojas – Skirmantas. Vyras sako seniai bematęs taip nusekusį Ančios ežerą: „Apie 70 cm. šitas Ančios ežeras. Kiek aš čia gyvenu… Gyvenu 10 metų čia, dar nebuvo, pirmą kartą šitaip. Šitaip kad nusėstų.‘‘
Aplinkosaugininkai taip pat su nerimu stebi krintantį vandens lygį. Jei taip bus ir toliau, pradės dusti žuvys. Kad kai kuriuose vandens telkiniuose artimiausiu metu taip ir nutiks – specialistai neabejoja. Kauno gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas sako, kad smarkiai sumažėjo deguonies kiekis.
„Natūraliai vandenyje sumažėjo ištirpusio deguonies kiekis. Todėl yra galimas žuvų dusimas. Šiandien dienai tokių atvejų dar neturime fiksavę, tačiau grėsmės jau yra‘‘, – kalbėjo Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.
Specialistas sako, kad pavojingas reiškinys – krintantis vandens lygis – buvo stebimas nuo pat pavasario: „Grėsmes jau yra pastebimos nuo pat pavasario – žuvų neršto metu, pagrindinio neršto metu. Vandens lygis krito nuolatos ir buvo pavojus, kad galėjo atsidengti nerštavietės ir tiesiog žuvų sudėti ikrai žūti.‘‘
Norint, kad upės ir kiti telkiniai grįžtų į įprastą lygį, dabar reikėtų bent kelių savaičių smarkios liūties.
