• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos nacionaliniame muziejuje bus pristatoma dailininko, kolekcininko Kazio Varnelio (1917‒2010) dovanotų vertybių paroda, dedikuojama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai.

REKLAMA
REKLAMA

Ketvirtadienį atidaroma paroda iki rugsėjo 30 dienos kvies apžiūrėti dalį K. Varnelio kolekcijos, daugiausia lituanistines vertybes ‒ senąsias knygas ir žemėlapius, kurie nėra rodomi nuolatinėje Kazio Varnelio namų‒muziejaus ekspozicijoje. Parodoje bus galima pamatyti daugiau nei šimtą XVI‒XVIII a. žemėlapių, kurie istorinės kartografijos požiūriu vertinami kaip ypač gausus ir neįkainojamas rinkinys.

REKLAMA

Praėjusiais metais Vilniuje miręs K. Varnelis buvo pasaulyje pripažintas menininkas, savo tėvynei ypač daug nusipelnęs eruditas ir kolekcininkas. Visą savo gyvenimą dailininkas aukojo lituanistikos ir kitokių muziejinės reikšmės paminklų kaupimui. K. Varnelis su žmona Gabriele 1998 m. grįžo į Lietuvą ir tėvynei padovanojo visą savo kūrybą bei kolekciją. Tautai skirti turtai buvo eksponuoti Vilniuje, buvusiuose Pirklių gildijos ir Mažosios gildijos namuose Didžiojoje gatvėje, šalia Rotušės. 2003 m. Kazio Varnelio namai‒muziejus kolekcijos savininkų sprendimu tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus dalimi.

REKLAMA
REKLAMA

Svarbiausią muziejuje eksponuojamų knygų rinkinio dalį sudaro leidiniai, susiję su Lietuva, jos istorija. Pats kolekcininkas ypač didžiavosi Prūsijos kunigo, lietuvių kalbos tyrinėtojo ir žodynininko Pilypo Ruigio vokiškai 1735 m. parašyto veikalėlio „Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas“ (Meletema) rankraščiu. Itin vertingas ir kolekcininkų garbinamas „mažasis Šedelis“ ‒ tai vokiečių humanisto Hartmano Šedelio (Hartmann Schedel) „Kronikos“ (Liber chronicarum) 1497 m. leidimas. Pasak tyrinėtojų, ši knyga yra tarytum bibliotekos bibliofilinės kokybės rodiklis, vos ne kiekvieno bibliofilo svajonė.

Išskirtinis parodos eksponatas ‒ net keturi artilerijos modernizuotojo, raketų idėjos autoriaus Kazimiero Semenavičiaus „Didžiojo artilerijos meno“ leidimai lotynų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis. Taip pat paminėtini Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio į lietuvių kalbą išverstas, 1816 m. Vilniuje išleistas Naujasis Testamentas, 1713 m. pakartotinai išleistas Konstantino Sirvydo Trijų kalbų žodynas ir kitos knygos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų