Pirmi visoje Europoje
A. Unikauskas pasakoja, kad mūsų šalies sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių visoje Europoje.
„Išanalizavus tyrimų duomenis mokslininkai pastebėjo, kad Lietuvoje erkės aptinkamos ne tik miškuose ir laukuose, bet ir miestų centruose. Saugūs negalime būti niekur“, – sako profesorius.
Nors tai žino ne visi, tačiau Laimo liga ir erkinis encefalitas – visiškai skirtingi susirgimai. Pavyzdžiui, Laimo ligą sukelia bakterija, todėl jos gydymas vyksta skiriant antibiotikus.
„Tipiniai Laimo ligos simptomai yra karščiavimas, raumenų, sąnarių ir galvos skausmas, odos paraudimas (eritema), padidėję limfmazgiai ir bendras silpnumas. Tuo tarpu erkinį encefalitą sukelia virusas, todėl pirmieji simptomai neretai primena gripą. Erkinį encefalitą išduoda karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, kosulys, dusulys, pykinimas, pusiausvyros ir sąmonės sutrikimai, traukuliai ir netgi paralyžius“, – vardija A. Unikauskas.
Atsakė į žiūrovų klausimus
Profesorius A. Unikauskas atkreipia dėmesį, kad laidos žiūrovai jam dažniausiai užduoda klausimus būtent apie erkes ir jų sukeliamas ligas. Šį kartą specialistas į studiją pasikvietė dvi viešnias – „Eurovaistinės“ vaistininkę Jovitą Aleknienę ir „Antėja“ gydytoją Eglę Marciuškienę, kurios ir padėjo atsakyti į klausimus.
Skirmantė iš Biržų klausia: „Prieš metus erkė buvo įsisiurbusi į blauzdą. Dabar vis pastebiu, kad mano atmintis suprastėjusi, esu dirglesnė, kartais svaigsta galva. Ar gali būti, kad turiu užleistą Laimo ligą? Kaip sužinoti?“
„Ir taip, ir ne. Laimo liga turi išskirtinį požymį – odos paraudimą. Dažniausiai jeigu yra paraudimas, nereikia nieko tirti, iškart skiriamas gydymas antibiotikais. Vis dėlto, jeigu erkė buvo įsisiurbusi, bet nepasireiškė jokie ūmūs simptomai ar odos paraudimas, tačiau simptomai atsirado vėliau, tuomet rekomenduojama atlikti laboratorinius tyrimus“, – pataria E. Marciuškienė.
Giedrius iš Visagino klausia: „Kaimynas sakė, kad einant į mišką negalima rengtis ryškių rūbų, nes erkės kaip tik juos pamato ant jų ir lipa. Tiesa tai ar išsigalvojimas?“
„Iš tiesų tai klaidingas įsitikinimas, nes erkės nemato. Jos aplinką jaučia specialiu organu, kuris padeda reaguoti į aukos iškvepiamą anglies dvideginį. Ruošiantis į mišką rekomenduočiau rengtis kuo šviesesniais ir ryškesniais drabužiais, kad erkei užlipus, mes ją kuo geriau matytume“, – teigia J. Aleknienė.
Laura iš Kauno klausia: „Jei skiepijausi vienoje įstaigoje ar po kurio laiko galiu skiepytis kitoje? Ar skiepai nuo erkinio encefalito vienodi?“
Pasak E. Marciuškienės, šiais laikais nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti ir vaistinėje, ir poliklinikoje, ir kitose klinikose.
„Nėra jokio skirtumo, kur skiepijamės, todėl galime eiti ten, kur mums patogiausia“, – sako gydytoja.
Vilija iš Kauno klausia: „Ištraukiau erkę, bet mano odoje liko jos galva. Ką daryti?“
„Nieko daryti nereikia. Tiesiog dezinfekuokite tą vietą ir galva per laiką pati iškris“, – pataria E. Marciuškienė.
Algis iš Prienų klausia: „Ką daryti, jei turėjau skiepytis nuo encefalito, bet pamiršau? Jei praleidau ketvirtą dozę galiu susirgti? Gal skiepija dviguba doze tokiais atvejais?“
„Jei buvo praleista ketvirta dozė, tada labai pergyventi nereikėtų. Žmogaus imuninė sistema yra unikali ir pasiskiepijus pirmosiomis trimis dozėmis susidaro stiprus imunitetas. Vėliau vyksta tik revakcinacija – imuniteto sustiprinimas“, – pasakoja „Antėja“ gydytoja.
Amelija iš Vilniaus klausia: „Kaip teisingai ištraukti erkę? Ją reikia sukti prieš ar pagal laikrodžio rodyklę? Prieš tai ją tepti aliejumi ar spiritu?“
A. Unikauskas sako, kad erkę geriausia traukti plonu pincetu, kad ją galėtumėte suimti kuo arčiau odos.
„Įsisiurbusios erkės sukinėti nereikia. Taip pat jos nereikia niekuo tepti“, – įspėja specialistas.
Laida „Kviečiame daktarą!“ – šeštadieniais, 11.30 val. per TV3!
