Apie žarnyno mikrobiotos (tai yra mikroorganizmų – bakterijų, virusų, pirmuonių, grybų j – visuma) reikšmę mokslininkai ir gydytojai kalba vis garsiau. VU Medicinos fakulteto profesoriaus, vaikų gydytojo gastroenterologo dr. V. Urbono aiškinimu, mikrobiotos būklė svarbi kalbant tiek apie nutukimo problema, alerginių ligų, net autizmo vystymąsi.
Klausimas, kokia mityba ideali
Apie tai neseniai kalbėjęs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) surengtoje konferencijoje gydytojas buvo paklaustas, kokia tuomet mityba padėtų palaikyti gerą mikrobiotos būklę.
Paradoksalu, bet, pasak gydytojo, niekas realiai nežino, kokia yra ta ideali mityba, tad ir rekomendacijos nuolatos keičiasi.
„Vis kalbama, kad Viduržemio jūros dieta yra kaip panacėja, bet niekas nežino, kokia ji yra. Viduržemio jūros regione yra labai daug šalių – vienoje jų vienokia mityba, kitoje – kitokia. O štai Graikijoje, kuri yra šio regiono šalis, yra stebimas didžiausias vaikų nutukimas Europoje.
Galbūt Šiaurės, tai yra Skandinavijos šalių dieta būtų optimalu. Prie tų konkrečių dietų gal nereikėtų prisirišti, bet aišku, kad kasdienė dieta turi didžiulę reikšmę“, – pastebėjo gydytojas.
Šlamštiniam maistui, miltiniams produktams – ne
Tačiau klausimų nekyla, kad reikėtų vengti greitojo, vadinamojo šlamštinio maisto.
„Daugelis duomenų teigia, kad lengvai įsisavinamas – perdirbtas, šlamštinis – maistas nėra geriausias. Pavyzdžiui, žiūrint į Ameriką, kuri tyrinėjant nutukimą yra etalonas, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tėvai, kurie buvo mažiau nutukę nei dabartinė karta, suvartodavo žymiai daugiau riebalų.
„Todėl tos senos tiesos valgyti daržovėmis, šviežiais vaisiais praturtintą maistą – ne džiovintais, keptais vaisiais, ne uogienėmis – yra gerai.“
Riebalų vartojimas dabar mažėja, bet perdirbtų, lengvai įsisavinamų angliavandenių vartojimas daugėja. Visų pirma, tai yra gėrimai su cukrumi, sirupais, fruktoze, medumi. Medus, beje yra labai lipidogeniškas produktas, tai yra labai greitai virsta riebalais, tad nereikėtų juo per daug žavėtis. Dėl to kokį paskutinį dešimtmetį vyksta labai stipri antireklama cukringų gėrimų, dėl to atsirado visos dietinės kolos ir panašiai.
Sumažėjo gėrimų su cukrumi, fruktoze, bet nesumažėjo lengvai įsisavinamų angliavandenių naudojimas – tai yra įvairios bandelės, greito maisto produktai, sausainiai, makaronai, picos ir visi kiti miltiniai produktai“, – vardijo V. Urbonas.
Maistas gali pamaitinti tiek „gerąsias“, tiek „blogąsias“ bakterijas
Gydytojas pabrėžė, kad maistas yra kaip trąša mūsų tiek „gerosioms“, tiek „blogosioms“ bakterijoms.
„Todėl tos senos tiesos valgyti daržovėmis, šviežiais vaisiais praturtintą maistą – ne džiovintais, keptais vaisiais, ne uogienėmis – yra gerai“, – kalbėjo gydytojas.
Tačiau vėlgi negerai sulčių gėrimas, nes tai – gana kaloringas produktas, kuris didina nutukimo riziką.
Tinka gerų, ypač pilno grūdo košių valgymas, tik netinka manų košė, kuri kvietinė. Pasak gydytojo, ir kuskusas nėra labai gerai, nes tai yra maži makaronai.
„Visokie kepiniai – batonas, riestainiai tai yra arti šlamštinio maisto ir turėtų nedažnai būti vartojama. Tai pat ir blynai – tai yra ne tik keptas, bet ir lengvai įsisavinamas maistas, o dar su uogiene, tai toks maistas irgi turėtų būti vartojimas ne dažniau kaip kartą į mėnesį“, – patarė V. Urbonas.
Svarbi ekologija ir suvartojami kiekiai
Be to, žarnyno mikrobiotai turi reikšmės ne tik maistas, bet ir ekologija. Profesorius pasakojo, kad štai dar Europos maisto saugos agentūra prieš keletą metų sumažino tam tikrų sunkiųjų metalų – kadmio, švino – leidžiamas normos maiste.
„Tad iki tol buvo leidžiamos didesnės normos ir viskas buvo gerai. Bet atsirado naujų duomenų ir tas normas sumažino. Ar ateityje jos bus dar sumažintos, sunku pasakyti. Štai yra medžiaga akrilamidas, ji atrasta 2002 m., kuri eksperimentiniams gyvūnams sukelia vėžį. Tai ar ji turi reikšmės žmogaus sveikatai, sunku įrodyti.
Pavyzdžiui, jei ją vartoja 20 metų ir suserga kokia onkologine liga – ir pasakyk, kad būtent nuo tos medžiagos tai nutiko, o ne nuo aukštos įtampos laidų, kurie eina šalia tavo namų, kurie, kaip teigia kai kurios šalys, didina leukemijos riziką. Tad pasakyti sunku, bet jei eksperimentiniams gyvūnams sukelia, ir JAV Maisto ir vaistų agentūra perspėja, kad akrilamidas nėra gerai“, – konstatavo gydytojas.
Nešvari keptuvė (nuotr. shutterstock.com) Pavojinga medžiaga susidaro kepant
Jis pasakojo, kad akrilamidas susidaro kepimo metu, ypač kepant angliavandenius su baltymais ar riebalais, pavyzdžiui kokias nors bulvytes „fri“, apskrudinti blynai ar mėsos gabalai (šašlykai). Gydytojas pridūrė, kad taip pat ir kava turi nemažą kiekį akrilamido.
„Tačiau viskas priklauso nuo kiekio, kiek to produkto suvartojame. Tad ekologija turi reikšmės. Beje, labai įdomus tyrimas buvo atliktas JAV – ištyrė nėščiąsias, kokių medžiagų yra jų kraujyje. Tai rado 109 chemines medžiagas, kurios ten neturėtų būti. Ir kaip dalis jų ten pateko, vėlgi neaišku.
„Patyrus didelį emocinį stresą atsiranda žarnyno disbiozė, kai atsiranda mikrobiotos bakterijų disbalansas.“
Bet dalis, nustatyta, kaip pateko, tai nuo sienų apmušalų, naujų kilimų, net gesintuvų, nes kažkas gesino, nuo puodų (pavyzdžiui, teflono), kosmetikos – iš daug kur gali patekti. Aišku, tie kiekiai nėra dideli, bet viskas priklauso, kiek to vartoji, nes žalingumas priklauso nuo kiekio“, – pasakojo V. Urbonas.
Gydytojas pabrėžė, kad ne mažiau svarbus dalykas, kalbant apie mikrobiotą, yra ir emocinis stresas: „Patyrus didelį emocinį stresą atsiranda žarnyno disbiozė, kai atsiranda mikrobiotos bakterijų disbalansas. Tada žmogus pradeda vemti, net atsiranda žaizdos skrandyje. Tad viskas turi reikšmės – mityba, ekologija, emocijos, psichinė sveikata ne tik žarnynui, bet visam mūsų organizmui.“
